Spalio 15 d. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultete (KTU CTF) startavo Universiteto absolventų – šiandien pripažintų maisto technologų – ir maisto technologijos specialybę studijuojančiais pirmakursių susitikimų ciklas.
Ciklo metu spalio 15 d. – lapkričio 5 d. su studentais savo patirtimi dalinasi žinomi, aukštas pareigas didelėse maisto pramonės įmonėse užimantys maisto technologai – KTU CTF Maisto mokslo ir technologijos programos absolventai: Ignas Mackėla, akcinės bendrovės „Amilina“ gliukozės gamybos vadovas, Ričardas Barakūnas, bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ aludaris, Skandinavijos aludarių gildijos narys bei Gediminas Tilindis, bendrovės „Samsonas“ gamybos direktorius.
Studijos – puikus šuolis į karjerą
Prieš pirmąjį susitikimą kalbinome pirmąjį šio ciklo svečią – Igną Mackėlą, kuris, nepaisant atsakingo ir, anot jo žodžių – „twenty four-seven“ (dvidešimt keturias valandas per parą septynias dienas per savaitę) ritmu vykstančio darbo, randa laiko ir doktorantūros studijoms KTU CTF Maisto mokslo ir technologijų Maisto katedroje.
„Man patinka gamyba, dideli kiekiai. 100 tūkstančių tonų gliukozės per metus… turbūt nemažai?“ – juokėsi pašnekovas.
Jo atstovaujama akcinė bendrovė „Amilina“ (buvusi „Malsena“) šiuo metu yra viena lyderiaujančių natyvinio ir modifikuoto kviečių krakmolo, vitalaus kviečių glitimo, gliukozės sirupų ir kviečių glitimo pašaro gamintoja Europoje.
„Amilinoje“ pradėjau dirbti dar studijuodamas magistrantūroje. Dalyvavau gliukozės gamybos cecho „gimime“, kuriam šiuo metu vadovauju. Mačiau, kaip jis buvo statomas, pats prisidėjau parenkant įrenginius, kuriant naujausią gliukozės išgavimo iš kviečių krakmolo gamybos būdą“, − pasakojo I. Mackėla.
Savo karjerą bendrovėje buvęs absolventas pradėjo kaip technologas.
„Technologas – tai centrinė ašis ceche, visoje produkto gamyboje. Viena iš pagrindinių jo užduočių – siūlyti sprendimus, kurie leistų arba padidinti produkto kokybę, arba sumažinti gamybos kaštus. Kitaip tariant – technologas tiesiogiai kuria pridėtinę vertę“, − akcentavo jis.
Svarbiausia – parodyti tikrąjį veidą
Jo teigimu, studentams aktualu, kiek gi maisto technologai uždirba.
„Uždarbio riba „iki“ gali būti ir labai aukšta. Ji priklauso nuo to, kokio dydžio įmonėje technologas dirba, už kokio masto gamybą jis atsakingas. Kalbėdamas apie „nuo“, galėčiau įvardinti 700-800 eurų sumą. Tačiau pradedančiajam technologui, kuris neturi patirties, būtų naivu tikėtis iš karto labai aukšto atlyginimo“, − sako I. Mackėla.
Pašnekovas supranta ką tik baigusio studento ambicijas, tačiau pataria darbinantis į įmonę nesistengti pasirodyti geresniu, nei esi.
„Kai įgysite patirties, pasieksite rezultatų, galėsite savo darbdaviui parodyti, kokią naudą įmonei jūs nešate – tada turėsite realų pagrindą reikalauti didesnio užmokesčio ar kopti karjeros laiptais. Bet kuriuo atveju – Lietuva yra žemės ūkio šalis, maisto pramonė labai aktyvi ir maisto technologijos specialistai yra labai reikalingi, tad baigęs studijas be darbo vargu ar sėdėsite“, − pabrėžė buvęs absolventas.
Anot I. Mackėlos, mitas, kad pramonėje nereikia gilių cheminių žinių, kokias suteikia studijos KTU CTF.
Atsiverčia studijų užrašus
„Visos žinios, kurias įgijau studijuodamas Maisto mokslo ir technologijos specialybę man yra tiesiog būtinos. Inžinerinės, maisto saugos bei higienos žinios ypač pravertė cecho kūrimo metu. Pradėjęs dirbti pamačiau, kad kiekvienas studijų programos modulis buvo tikrai gerai apgalvotas ir reikalingas mano darbe. Geram specialistui tiesiog būtinas žinių bagažas, įgytas studijų metu. Prisipažinsiu – aš dar dabar dažnai pavartau savo studijų užrašus, kurie guli mano darbo vietoje ir man padeda rasti vieną ar kitą sprendimą“, − teigė pašnekovas.
Anot jo, jo katedra atliko didelį darbą – nuo fundamentaliųjų mokslų gerokai priartėjo prie pramonės, o tai yra be galo svarbu ruošiant specialistą rinkai. I. Mackėlos teigimu, geras maisto technologijos srities specialistas, o ypač lyderis, turi būti ne tik veiklus, iniciatyvus, bet dar ir sugebėti palaikyti balansą tarp mokslo bei realaus darbo pramonėje. Kitaip tariant – nuolatos tobulinti savo teorines bei praktines žinias, nuolatos domėtis naujovėmis.
„Nemaža dalis mano grupiokų įsidarbino pagal specialybę iš karto baigę bakalauro studijas. Taip, daliai jų sekasi labai gerai, tačiau aš pats labai džiaugiuosi, kad tęsiau studijas ir magistrantūroje. Ten gavau tokių žinių, kurios man dabar yra ypač reikalingos. Žinoma, priklauso nuo žmogaus – gali būti nieko nebaigęs, bet turėti genialių idėjų. Visgi, studijuodamas ir gilindamas savo žinias, gali sugeneruoti dar genialesnių idėjų, taikydamas turimas žinias praktikoje – sukurti dar daugiau naujovių ir pridėtinės vertės produktų“, – pasakojo I. Mackėla.
Nuo savo alma mater nenutolo
Šiuo metu I. Mackėla tęsia studijas KTU CTF doktorantūroje.
„Kartu su įmone ir KTU išgvildenome mano studijuojamą temą ir problematiką – alternatyvų riebalų bei baltymų panaudojimą pramonėje. Drąsiai galiu tvirtinti, kad tai ką darau – ne mokslas vardan mokslo, o realūs dalykai, kuriuos panaudosime gamyboje. Jie leis padidinti gamybos našumą, generuoti didesnes pajamas“, − sako pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad į inovatyvius produktus ir technologinius sprendimus besiorientuojančiai jo bendrovei pažangūs ir tiriamieji metodai – kasdienybė, su kuria susiduria ne tik technologai. Pasak I. Mackėlos, nemažai KTU absolventų bendrovėje dirba tyrėjais ar produktų taikymo specialistais mokslinių tyrimų laboratorijoje (R&D), kuriai vadovauja KTU CTF daktarė Edita Mažonienė, savo praktine patirtimi noriai besidalinanti ir su besiginančiais savo darbus KTU absolventais.
Šiandien „Amilinoje“ moksliniais tyrėjais dirba ne vienas daktaro ar magistro laipsnį turintis specialistas, kurių studijų metu įgytos kompetencijos yra ypač vertinamos įmonėje. Vystant naujus projektus, jų pagalba išskiriami nauji produktai, gryninamos atskiros gamybinių srautų sudėtys, atliekamos galimybių studijos produkcinės išeigos optimizavimui, ieškomi įvairūs technologiniai sprendimai klientų gamyboje.
Sunkus darbas greitai atsiperka
Bendrovei tapus tarptautinės korporacijos dalimi, šiandien tyrėjai turi galimybę atskleisti savo mokslinį potencialą, prisidėdami prie technologijų kūrimo, kurios gali būti pritaikytos visame pasaulyje.
„Noriu pabrėžti, kad studijų metu tiesiog būtina lankytis įvairiose KTU dėstytojų organizuojamose ekskursijose po įmones. Kuo daugiau įmonių aplankysite, tuo lengviau ir užtikrinčiau apsispręsite, kur tiksliai jūs patys norite dirbti. Beje, mūsų bendrovė taip pat priima studentus, tad mielai kviečiame atvykti, pasižiūrėti, kaip gamyba vyksta pas mus“, − kvietė pašnekovas.
Jis sakė norintis kiekvienam studentui palinkėti iš studijų išspausti viską: važiuoti pastudijuoti ar pasipraktikuoti į užsienį, kiek įmanoma anksčiau pasinaudoti KTU CTF suteikiama galimybe vykdyti mokslinius tyrimus, kuo labiau įsigilinti į savo baigiamojo darbo temą, nebijoti dėstytojų „kirvių“, nes jų paskaitų metu išmoktos žinios iš tiesų bus naudingos.
Pats I. Mackėla studijuodamas taip pat buvo išvykęs padirbėti Amerikoje, pagal studijų mainų programą studijavo Prancūzijoje, Tulūzoje, jau nuo antro kurso kartu su KTU CTF profesoriumi Petru Rimantu Venskutoniu vykdė mokslinius tyrimus.
„Nebijokite sunkiai mokytis ir sunkiai dirbti. Nebijokite naujovių ir permainų. Jūsų iniciatyvumas, studijų metu įgytos žinios ir kuo įvairesnė patirtis yra vieni iš rimčiausių garantų, kad gyvenime rasite savo kelią ir išpildysite savo troškimus, tinkamai realizuosite save. Tai iš tiesų įmanoma, ir tikrai nebūtina sulaukti garbaus amžiaus, norint pasiekti įspūdingų rezultatų“, − patikino I. Mackėla.
