„Be tiesioginių ir neformalių pareigų įmonėje, reikalaujančių laiko, per savaitę turiu ne mažiau 35 susirinkimų, todėl norint viską suspėti tenka suktis kaip vijurkui“, – sako KTU alumnas Vilius Šemeta, naftos perdirbimo produktų gamykloje einantis technologijos direktoriaus pareigas, tačiau gebantis atrasti laiko papildomoms veikloms – mokslams, pomėgiams bei hobiams.
Įtemptas darbo grafikas ir griežta dienotvarkė – V. Šemetos kasdienybė, kuri tęsiasi jau 18 metų, nuo pirmųjų darbo dienų AB „ORLEN Lietuva“, valdančioje vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą, Mockavos krovos bei Būtingės jūrinį naftos terminalus. Toks darbo tempas V. Šemetai tapo įprastu, mat savo skiriamo laiko darbui ar mokslams jis niekuomet nevaržė ir tai jį atvedė iki ten, kur dabar yra.
Plačiau papasakoti savo sėkmės istoriją paprašėme V. Šemetos, kuris tikina, kad atkaklus tikslų siekimas jam leido atverti net toliausiai esančias duris.
– Ar visuomet galvojote savo gyvenimą sieti su technologiniais mokslais?
– Mokykloje visi dalykai sekėsi labai gerai, bet tikslieji mokslai visuomet buvo arčiau širdies. Gyvenant Mažeikiuose ir sekant tėvų pėdomis (mama baigė analogiškas studijas tuometiniame KPI – Kauno politechnikos institute), atrodė logiškas pasirinkimas mokytis chemijos inžinerijos ir grįžti dirbti didžiausioje šalies chemijos pramonės įmonėje. Pagal tuometinę tvarką, prašymą stoti į universitetą buvo galima teikti dar nebaigus dvylikos klasių ir nelaikius valstybinių egzaminų, tad apie tai, kad esu priimtas į KTU Cheminės technologijos fakultetą sužinojau likus trims mėnesiams iki egzaminų pradžios.
– Ar studijuojant KTU likdavo laiko užklasinėms veikloms?
– 2002 m. įgijau chemijos inžinerijos bakalauro, o 2004 m. chemijos inžinerijos magistro kvalifikacinius laipsnius. Laiko užklasinėms veikloms beveik neturėjau, ypač pirmaisiais studijų metais, dėl pakankamai didelio krūvio ir maksimalių rezultatų siekimo. Atvažiavau ne studentauti, o studijuoti ir įgyti kuo gausesnį žinių bagažą. Abu mano diplomus lydi rektoriaus pagyrimai, nes atsakingai mokiausi ir nesistengiau „praslysti“.
– Kokius prisiminimus iš studijų laikų nešiojatės savo širdyje?
– Brangiausias man yra pirmasis aukštojo mokslo diplomas. Studijos KTU man suteikė aibę naudingų teorinių žinių, kurias praktiškai pritaikiau ir gilinau dirbdamas naftos perdirbimo įmonėje.
Labiausiai įsiminė dėstytojai, kurie buvo tikri savo sričių profesionalai. Labiausiai žavėjausi naftos perdirbimo technologijos dėstytoju doc. V. Barkausku, kuris buvo ir mano magistro darbo vadovas – pasiaukojantis, ilgus dešimtmečius užsiimantis tiriamąja veikla, išugdęs kelias naftininkų kartas, turintis didžiulę praktinę patirtį. Jis man buvo tikras lobis, kurio paskaitų labiausiai laukdavau, net ir dabar kartais pavartau paskaitų užrašus.
– Kaip nutiko, kad po studijų atsidūrėte AB „ORLEN Lietuva“ ir ten užimate vadovaujančias pareigas?
– Pirmame kurse su įmone sudariau sutartį ir šešerius metus gavau stipendiją, už kurią reikėjo atidirbti, tad po studijų turėjau garantuotą darbo vietą. Kelias iki dabartinės pozicijos buvo ilgas ir nelengvas, čia puikiai tinka posakis apie prastą karį, kuris nesvajoja tapti generolu. Pradėjau nuo
inžinieriaus pozicijos, kur auginausi patirtį kaip specialistas ir per dešimtmetį pakeičiau keturias inžinerines pozicijas.
Toliau horizontalią karjerą keitė vertikali, kur pakilau iki grupės vadovo, o vėliau buvau paaukštintas iki dabartinės technologijos direktoriaus pozicijos. Per aštuoniolika darbo įmonėje metų įgijau didelę specialisto patirtį, kuri man padeda vadovaujančiose pozicijose. Per tiek laiko mačiau visko, tad išmokau atsirinkti ir pritaikyti tai, kas geriausia kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
– Lenkiško kapitalo bendrovėje „ORLEN Lietuva“ dirba aibė skirtingų sričių specialistų. Kaip jus priėmė kolektyvas?
– Mūsų kolektyve didžioji dauguma buvo baigę tuos pačius mokslus KTU kaip ir aš. Dauguma specialistų buvo panašaus amžiaus, tad turėjome panašius požiūrius ir pomėgius. Tuomet adaptacijos kelionė nebuvo tokia aiškiai apibrėžta kaip šiandien: galėjau prašyti pagalbos iš bendradarbių ir vadovo, bet daugiausiai patirties įgijau per savarankiškas praktines užduotis. Šiuo metu turime itin detalias adaptacijos programas, didelius atliktų darbų bei informacijos archyvus elektroninėje erdvėje, esame įdiegę kitas gerąsias praktikas, padedančias inžinieriams greičiau kibti į darbus.
– Spėju, kad užimamos pareigos „ORLEN Lietuva“ jūsų dienotvarkę sustato į gana griežtą grafiką. Ar lieka laiko poilsiui? Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Darbo tempas yra didžiulis, o per ilgus metus įgytas pasitikėjimas ir reputacija įpareigoja dirbti atsakingai. Be tiesioginių turiu ir daug kitų neformalių pareigų įmonėje, kurios reikalauja laiko, norint darbus atlikti kokybiškai. Per savaitę turiu ne mažiau 35 susirinkimų, kurių trukmė ilgesnė nei pusė valandos, tad norint viską suspėti tenka suktis kaip vijurkui.
Tikrojo poilsio ir nieko neveikimo praktiškai neturiu. Toliau mokausi, tad per pastaruosius trejus metus kasmet gavau po diplomą ir manau, kad dangus – ne riba. Be KTU baigiau dar dvejas magistro studijas VU ir BMI, valdybos narių mokymus Baltijos korporatyvinio valdymo institute (BICG) bei įgijau projektų valdymo profesionalų (PMP) sertifikatą. Laisvu laiku šiek tiek sportuoju, skaitau knygas, mokausi užsienio kalbų, domiuosi automobiliais ir savo srities naujienomis.
– Naftos perdirbimo ir importo gamykla veiklą vykdo Mažeikių rajone. Ar gyvendamas Mažeikiuose nepasiilgstate didžiųjų miestų, Kauno ar Vilniaus, šurmulio?
– Gyvenu Mažeikiuose, o mano darbo vieta nutolusi apie 20 kilometrų nuo šio miesto. Dėl darbo pobūdžio dažniausiai dirbu biure, bet nuotolinis darbas mūsų įmonėje įmanomas ir kai kurių sričių specialistams suteikia lankstumo. Gimiau ir užaugau aštuntame pagal dydį Lietuvos mieste, tad per visus metus susitaikiau su visais šio miesto trūkumais ir privalumais, kuriuos galėjau palyginti su didžiaisiais miestais po studijų Vilniuje ir Kaune.
– Ar „ORLEN Lietuva“ dirba ir daugiau KTU alumnų?
– „ORLEN Lietuva“ dirba daugiau kaip trys šimtai KTU absolventų. Daug žmonių iš mano artimųjų rato ir bendrų pažįstamų yra baigę tuometinį KPI.
– Ar KTU studentai yra tinkamai paruošiami ir po studijų tampa savo srities specialistais, mėgstamais ir užsienio kapitalo įmonių?
– Mano nuomone, KTU studentai yra tinkamai paruošti, vertinant jų teorines žinias. Tai galiu patvirtinti ir iš savo praktikos bei vertinant dalyvaujančius atrankos pokalbiuose. Žinoma, didesnis praktinių žinių kiekis tikrai nepakenktų.
Manau nesvarbu, kokias balais esi baigęs universitetą, pradėjus dirbti pirmieji keleri metai yra sunkiausi, nes be kitų pokyčių gyvenime tenka mokytis ir praktinių dalykų, tad savarankiškumas yra minimalus. Tie darbuotojai, kurie įmonėje atliko ilgesnes praktikas ar geriausiai dirbdavo per vasaras studijų metu, adaptuojasi greičiau. Nederėtų studentams praleisti tokių progų, nes tam mūsų įmonėje yra sudarytos tikrai puikios sąlygos.
– Ar teisingas studijų pasirinkimas yra raktas į sėkmingą ateities karjerą?
– Pritarčiau šiam teiginiui, tačiau teisingo studijų krypties pasirinkimo neužtenka. Labai svarbu yra pats požiūris į darbą. Visuomet susiduriame su konkurencija, tad čia kaip sporte – laimi geriausi. Tie, kurie turi aiškų tikslą, yra motyvuoti ir užsispyrę, neinantys lengviausiu keliu, o galvojantys apie ilgalaikę perspektyvą ir neišvengiamai aukojantys dalį savo laisvalaikio pasiekia daugiau už kitus.
– Ko palinkėtumėte būsimiems studentams, renkantis studijų kryptį ir ieškant svajonių darbo?
– Pirmiausia reikia nuspręsti, kokią kryptį rinktis, kad vėliau netektų jos keisti. Palinkėsiu ir atkaklumo bei ištvermės didinat žinių bagažą. Dar prireiks tikėjimo ir mokėti nenusivilti, jei paaiškės, kad tai, ką pasirinkote, nėra jūsų svajonių darbas. Reikia laiko įsitikinti ir suprasti, kad tai yra tavo svajonių karjera, o vieniems prireikia net kelis kartus pasikeisti darbą, kol susivokia.
– Kodėl manote yra svarbu palaikyti ryšį su savo alma mater?
– Po studijų nenutolau nuo KTU ir toliau bendravau su kai kuriais dėstytojais, stengdamasis jiems padėti ugdyti naujus studentus, apsikeičiant naujausiomis žiniomis, tad tobulėjome abipusiai. Ryšys su universitetu svarbus, nes būtina tobulinti studijų programas, atsižvelgiant į rinkos poreikius.
– Kokie artimiausi ateities planai?
– Ir toliau tęsiu pradėtus darbus ir projektus. Sakoma, kad stovėjimas vietoje lygus žengimui atgal, tad vadovaujuosi mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Žinoma, visada galvoju kaip pritaikyti savo teorinę bei praktinę patirtį.
