Kaip ir daugelis jaunų žmonių, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) alumnas, mokslų daktaras Lukas Jasiūnas – kupinas idėjų bei polėkio. Iš Panevėžio rajono kilęs mokslininkas, Danijoje baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas, pasirinko daktaro laipsnio siekti KTU. Šiuo metu savo verslą vystantis absolventas domisi ne tik chemija ir antrepreneryste, tačiau ir aplinkosauga bei gyvūnų teisėmis.
„Labai dažnai sutinku be galo motyvuotų jaunųjų mokslininkų, kurių galvose knibždėte knibžda įspūdingos idėjos, tačiau dauguma jų neišvysta dienos šviesos. Neretai taip įvyksta todėl, kad pasigendama palaikymo, socialinių įgūdžių ar žinių, kokią didelę įtaką pasauliui gali turėti tų idėjų realizavimas“, – sako L. Jasiūnas.
Pasak jo, žmogui svarbu pačiam įvertinti, kas jam įdomu ir kokia galimybė bus naudinga tikslams pasiekti – daug kas priklauso nuo nusiteikimo.
Chemijos inžinierius mano, kad daug išmokti galima tik atsidūrus už komforto zonos ribų. „Svarbiausia domėtis, gilintis į tai, kas įdomu ir nebijoti suklysti“, – atvirauja jis.
– Papasakokite, kaip kilo susidomėjimas mokslu? Kas paskatino tapti mokslininku?
– Dar paauglystėje mane žavėjo technologiniai sprendimai ir tikėjau inžineriniu požiūriu į efektyvumą sprendžiant problemas. Mechanikos inžinerijos bakalaurą studijavau Danijoje. Ten atlikau praktiką įmonėje LEGO, kur dirbau koncepcijų vystymo ir greitų prototipų kūrimo komandoje. Po praktikos pasirinkau tvarios energetikos studijų kryptį, bakalauro darbą rašiau apie tuomet inovatyvią požeminę šiluminės energijos mikrosistemą.
Na, o magistro studijoms pasirinkau šiluminės energijos ir procesų inžineriją. Šių studijų metu dirbau su koncentruotos saulės energijos sistemomis ir pažangaus biokuro gamybos technologijomis. Būtent pastaroji tema ir darbas Aalborg universiteto pažangaus biokuro mokslinėje grupėje, vadovaujamoje prof. Lasse Rosendahl, sužadino mano susižavėjimą mokslu ir moksliniais tyrimais.
Tuo metu man teko sudalyvauti pirmosiose konferencijose, skaityti pranešimus ir pristatyti mūsų grupės mokslinio darbo rezultatus reikšmingose biomasės konferencijose Čikagoje ir Amsterdame. Apgynęs magistro darbą biokuro iš jūros dumblių atliekų gamybos tema, atradau, kad šioje srityje jau dirba daug talentingų mokslininkų, o mokslo grupės yra atitinkamai finansuojamos.
Tuo tarpu, pastebėjau, kad bioproduktų sritis yra gana apleista. Svarstydamas apie doktorantūros studijas, dar magistrantūros metu, dalyvavau Lietuvos energetikos instituto organizuojamose jaunųjų mokslininkų konferencijose ir atradau, kad darbo aplinka, mikroklimatas Lietuvos mokslininkų tarpe yra labai geras, o doktorantai – motyvuoti.
– Kas jus atvedė į Kauno technologijos universitetą (KTU)?
– Ieškodamas kur siekti daktaro laipsnio, susisiekiau ir su keliais Lietuvos universitetais. Prof. Dainius Martuzevičius ir doc. Linas Miknius, vėliau tapęs mano moksliniu vadovu, supažindino su galimybėmis ir darbo kultūra Kauno technologijos universitete. Likau sužavėtas – tai puikiai atitiko mano reikalavimus ir poreikius vystyti mokslinių tyrimų temą.
Taip 2016-aisiais ir atsiradau KTU, kur sėkmingai vykdžiau mokslinius tyrimus atliekinės biomasės suskystinimo ir aukštesnės vertės bioproduktų sintezės tema.
Esu dėkingas, kad doktorantūros metu turėjau galimybę dalyvauti tarptautinėse konferencijose, išklausyti modulius apie ekotoksikologiją ir žiedinę ekonomiką prestižiniuose Olandijos ir Ukrainos universitetuose, stažuotis bei išmokti apie polimerų degumą ir gaisro toksiškumą viename garsiausių Centrinio Lankašyro universiteto Ugnies pavojų mokslo centre Jungtinėje Karalystėje.
Galiausiai, taip pat turėjau galimybę susipažinti su antreprenystės pasauliu, kai stažavausi Kipro tyrimų ir inovacijų centre „CyRIC“.
– Esate įkūręs startuolį. Kokia jo verslo sritis?
– „Ecorbio“ startuolis – priemonė man toliau vystyti technologiją, ties kuria dirbau doktorantūros studijų metu. Tada, pasinaudojęs programos Erasmus for Young Entrepreneurs parama, išvykau į Kiprą, mokiausi verslumo, gavau naudingų atsiliepimų apie savo idėją, vysčiau verslo planą.
Šio plano pagrindu pavyko užsitikrinti finansavimą savo technologiją išbandyti už laboratorijos ribų – nebe stiklinėse kolbose, o kelių šimtų litrų talpos reaktoriuose. Taip pat, įsitikinti ar galime užtikrinti tokią pat aukštą produktų kokybę ir įsivertinti koks yra poveikis aplinkai, kaip jį sumažinti ir kiek tokia alternatyva įprastiniams produktams galėtų kainuoti pirkėjui.
„Svarbu suvokti, kad labai svarbu išmokti klysti ir pralaimėti.“
Dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir mokymuose gali šią „prarają ir susipriešinimą“ tarp mokslo ir verslo sumažinti. Man didelį įspūdį paliko KTU, „Knowledge Empowered Entrepreneurship Network (KEEN)“ ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuota „Ideas to innovation (i2i)“ programa.
Jos metu galėjau mokytis, dirbti kartu su kitais jaunais Lietuvos mokslininkais, vystyti verslo planą, praktikuotis verslo idėjas pristatyti auditorijai, klausyti ekspertų iš Kembridžo universiteto ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) pranešimų.
Mūsų įmonei oficialiai tik keli mėnesiai, tad dar esame tik pačioje pradžioje – dabar pradedame vykdyti pusantrų metų truksiantį technologijos validavimo projektą.
– Kuo dar be savo specialybės domitės?
– Pradėjęs savo savarankišką gyvenimą, daug laiko skyriau „prasmės ieškojimui“. Savanoriavau keliose skirtingose organizacijose, viena jų buvo permakultūros ir tvarios gyvensenos bendruomenė Ekvadore, kitos – universiteto sporto ir sveikatingumo iniciatyva, tvaraus žemėlaivio (angl. earthship) statybų projektas.
Susipažinau su efektyvaus altruizmo samprata ir filosofija. Kalbant trumpai, efektyvus altruizmas siekia mokslu nustatyti efektyviausius būdus padėti kitiems.
Besidomėdamas sužinojau, kad gyvūnų gerovė yra siaubingai apleista sritis, o šios problemos mastą vis dar sunku tiksliai įvertinti – jis protu nesuvokiamai didelis.
Mane stebina, kad vis dar negalime atsikratyti savo emocinio prisirišimo prie gyvūninės kilmės produktų – pramonės, kur sunaudojama galybė maisto ir energijos užauginti gyvūnus vien tam, kad, galiausiai, juos pačius suvalgytume. O kur dar gyvūnų gerovė ir neigiamas poveikis klimatui?
Siekdamas prisidėti, šios srities vystymui skiriu daug savo laiko – pastaruosius penkerius metus vykdau mokslinių straipsnių apžvalgas bei rašau organizacijai Faunalytics, padedu organizacijoje Anima International.
Visus, besidominčius efektyviu altruizmu ar gyvūnų gerovės klausimais, skatinu susipažinti su profesoriaus Peter Singer veikla. Vieną profesoriaus knygą, apibūdinančią gyvūnų teisių klausimą ir socialinį judėjimą, neseniai pavyko išleisti ir lietuvių kalba, kai pats ėmiausi iniciatyvos: suvedžiau autorių ir leidyklą bei padėjau jiems susitarti dėl leidimo sąlygų ir terminų.
Jei skaitote angliškai, primygtinai rekomenduoju ir „The Most Good You Can Do: How Effective Altruism Is Changing Ideas About Living Ethically“.
Taip pat, aktyviai domiuosi socialiniu verslumu ir labdarų entreprenyste, bandydamas išmokti ką galima panaudoti iš įprastinių, pelno siekiančių įmonių įdirbio ir kaip tai pritaikyti siekiant didžiausio socialinio poveikio.
– Nuo ko turėtų pradėti jaunas studentas, turintis gerų idėjų ir norintis įkurti savo startuolį?
– Mano patarimas gali daug kam pasirodyti kontraintuityvus – kuo anksčiau ir kuo daugiau kalbėkite su žmonėmis apie savo idėją. Tik per kontaktą su kitais savo bei kitų sričių ekspertais ir potencialiais klientais galime adekvačiai ir objektyviai įsivertinti ar mūsų nagrinėjama problema yra aktuali, ar siūlomas sprendimas patenkina poreikius ir kaip paslaugą ar produktą galima efektyviai pateikti.
Svarbu suvokti ir tai, kad labai svarbu išmokti klysti ir pralaimėti. Dirbdamas LEGO pirmą kartą išmokau tikrąją „nesėkmės“ reikšmę, kai išties prastai atlikome savo darbą, neįsigilinę į vartotojo specifiką, ir kaip su tuo sugyventi. Gerbkime nesėkmę, užsispyrusiai siekime savo vizijos, o ne konkrečių priemonių – lankstumas puikiai dera su ryžtu siekiant tikslų.
O kiek buvo nesėkmių, nusivylimų, bandymų… Jau nekalbu apie finansavimo paieškas – čia gali ir 50-ies pristatymų neužtekti, kol tas vienintelis, 51-sis, užtikrins jums ir jūsų startuoliui galimybę pakeisti pasaulį.
Man tai buvo be galo vertinga pamoka, nes kuriant ir vystant startuolius labai svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti kokie mūsų įsitikinimai yra klaidingi – tik taip, nuolant tikrinant savo idėją realiame pasaulyje, išvystomi išties unikalūs ir veiksmingi sprendimai.
