Gegužės 16 d. Vilniuje vyko kasmetinė Lietuvos chemikų konferencija „Chemija ir Cheminė Technologija“. Renginiu buvo siekiama suburti tyrėjus, patyrusius ir jaunuosius mokslininkus, inžinierius, studentus bei dalintis moksliniais rezultatais ir spręsti šiandienos iššūkius. Konferencijoje gausiai dalyvavę KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų darbai buvo įvertinti.
Iš 106 stendinių ir 12 žodinių pranešimų geriausiais buvo paskelbti 6 darbai, iš kurių net 3 priklauso KTU Cheminės technologijos fakulteto studentams.
Chemijos inžinerijos krypties doktorantė Laura Tamkutė pristatė darbą tema – „Spanguolių išspaudų ekstraktas padidina kiaulienos mėsainių saugą bei antioksidacinį aktyvumą in vitro virškinimo metu“.
Kaip pasakoja pati studentė, šio darbo idėja biorafinuoti spanguolių išspaudas į aukštos vertės medžiagas ir išbandyti jas mėsos gaminiuose, tikintis pagerinti jų kokybę ir saugą.
L. Tamkutės darbas taip pat nagrinėja dar vieną labai svarbią problemą – maisto švaistymą. „Pavyzdžiui, spaudžiant uogų sultis susidaro šalutinis produktas – išspaudos, kuriose gausu sveikatai naudingų medžiagų, tačiau šiuo metu jos dažnai išmetamos į sąvartynus arba panaudojamos labai neefektyviai,“ – pasakoja doktorantė L. Tamkutė.
Antrasis apdovanotas, chemijos inžinerijos magistro studentės Dovilės Rubinaitės, stendinis pranešimas – „Temperatūros įtaka Belitinio-kalcio sulfoaliuminatinio klinkerio formavimuisi“.
Darbas labai aktualus, nes nagrinėja naujų alternatyvių rišamųjų medžiagų kūrimą. „Didžiausios dalies konstrukcinių betonų rišamoji medžiaga yra portlandcementis (OPC), kurio kiekvienais metais pagaminama daugiau kaip keturi milijardai tonų. OPC gamybos metu susidaro milžiniški CO2 kiekiai, net 5–7 % pasaulinės emisijos. Todėl svarbu ieškoti alternatyvų ir kurti naujas rišamąsias medžiagas,“ – aiškina D. Rubinaitė.
Chemijos doktorantas Ernestas Kasparavičius pristatė stendinį pranešimą – „Oksiduotų skyles transportuojančių medžiagų, naudojamų perosvkitinėse saulės celėse, stabilumo tyrimas“.
„Perovskitiniai saulės elementai sulaukė itin didelio mokslininkų susidomėjimo dėl paprastos gamybos ir gerų našumo perspektyvų, vos per keletą metų pasiektas 23,7% našumas,“ – apie darbo aktualumą pasakoja doktorantas.
Gyventojų skaičiaus augimas ir nuolat didėjantis energijos vartojimas skatina ieškoti naujų alternatyvų iškastiniam kurui ir branduolinei energijai. E. Kasparavičiaus teigimu, viena iš ekologiniu ir ekonominiu požiūriu patraukliausių alternatyvų − fotovoltinės sistemos.
