Sparčiai augant gyventojų skaičiui, žmonija faktiškai balansuoja ant bado ribos. Sakysite nesąmonė? Juk, atrodo, gyvename kone pertekliuje, turime visko, ko tik galime įsigeisti, ir dar daugiau. Tačiau tai – tik viena dalis tiesos. O kita gyvenimo pertekliuje pusė bauginanti – gamtiniai ištekliai naudojami vis intensyviau, susidarančių atliekų kiekis taip pat didėja neįsivaizduojamais mastais, tad iš tiesų badas, kuris gali grėsti visiems planetos gyventojams – ne tik maisto, bet ir oro, vandens, žemės trūkumas. Kaip užtikrinti, kad ne tik dabar, bet ir ateityje būtų galima palaikyti pasaulio gyventojų poreikius?
Šis klausimas verčia persvarstyti pačią aplinkosaugos sampratą ir ieškoti naujausiomis technologijos grįstų sprendimo būdų. Naujoji aplinkosaugos kryptis remiasi tvariosios inžinerijos koncepcija, kuri atliekas (plačiąja prasme) vertina kaip naujus išteklius. Naujausia mokslo pažanga leidžia iš atliekų bei teršalų išgauti energiją, retuosius metalus, fosforą ir kitus svarbius bei brangius resursus. Tuo pačiu tai sukuria puikią terpę pelningam eko-tech verslui.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, visiškai aišku, jog vienas pagrindinių pasaulio gelbėtojų, o tuo pačiu – moderniausių verslininkų vaidmenų tenka inžinieriui. Inžinieriui, išmanančiam apie tvariąją raidą, ekotechnologijas, antreprenerystę, gamtos mokslus.
KTU siūloma Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų bakalauro studijų programa skirta būtent tokiems specialistams rengti. Studijų metu ateities inžinieriai įgyja naujausių žinių išteklių atgavimo, nanotechnologijų, biotechnologijų, ekoverslų kūrimo (clean-tech, green-tech), darniosios energetikos ir kitose srityse.
„Būtent inžinierius kuria ir kurs gaminius, procesus bei technologijas, integruodamas techninius, ekonominius ir socialinius veiksnius, kurie pagerins aplinkos būklę, tausos išteklius ir atliekas pavers pinigais“, – sako Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Dainius Martuzevičius.
Anot jo, šios studijos – puikus startas ateities verslo kūrimui. „Pasirinkęs Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų studijas KTU, jaunas žmogus perims antreprenerystės patirtį, kurią dėstytojai parsivežė tiesiai iš inovacijų ir verslų mekos – JAV Silicio slėnio„ – teigia D. Martuzevičius.
Mokslo prodekanas akcentuoja, kad programos absolventų įsidarbinamumas yra vienas aukščiausių Lietuvoje – specialistai dirba įvairiausiose verslo įmonėse, viešajame ir valstybiniame sektoriuose. „Didžiosios pasaulinės korporacijos, vystančios veiklą Lietuvoje ir Europoje, ieško specialistų, išmanančių tvaraus vystymo principus bei ekotechnologijas. Absolventai turi puikias galimybes įsidarbinti tarptautinėse kompanijose kaip IKEA, Paroc ar Philip Morris“, – teigia jis.
Nors, anot pačių studentų, mokslai rimti, tačiau studijuoti smagu. Jų teigimu, programos dėstytojai tikrai geranoriški, supratingi. Galime su jais net gamtoje papiknikauti ar tiesiog išgerti kavos kaip su kolegomis. Taip pat studentai jau nuo pačių pirmų dienų aktyviai įsitraukia į studentišką gyvenimą. „Geresnio soušelaifo nei KTU Kaune nerasi“, – sako fakulteto studentų atstovybės „VIVAT chemija“ pirmininkas, KTU senato narys Simonas Misevičius.
