Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) absolventai „pasklidę“ po visą Lietuvą dirba skirtinguose sektoriuose. Apie tai, ką veikia chemijos inžinerijos alumnai, dirbdami vienoje didžiausių VMG grupės įmonių Lietuvoje AB „Klaipėdos mediena“, kuri gamina medienos drožlių plokštes bei korpusinius virtuvės baldus iš apdailintos medienos drožlių plokštės, pasakoja Daiva Orlaitė ir Algirdas Stakeliūnas.
Chemijos dalykas mokykloje paskatino rinktis studijas
Daiva: „Mano mama daug metų dirbo laboratorijoje, kai buvau 7-8 klasėje, ji mane nusiveždavo į savo darbą ir aiškindavo, kokius chemikalus naudoja, kokia jų paskirtis ir kokios rizikos gali grėsti. Taigi, jau mokyklos laikais, kai tik prasidėjo chemijos pamokos, žinojau, kur norėsiu studijuoti ir su kuo norėsiu sieti savo gyvenimą“.
Algirdas: „Mokyklos laikais geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, patiko chemija, tai nusprendžiau stoti į chemijos inžineriją. Net nenumaniau kokį darbą norėčiau dirbti. Vienintelis kriterijus buvo, kad matytųsi realus darbo rezultatas ir kad darbas teiktų malonumą“.
Studijos nebuvo lengvos – bet įveikiamos
Daiva: „Sunkiausias dalykas turbūt buvo per vieną dieną atsiskaityti kelis kolokviumus. Pati studijų programa tiek bakalauro metais, tiek magistro metais nebuvo labai sunki, juo labiau, jeigu studentas pats stengiasi ir nori išmokti.“
Algirdas: „Sunkiausia buvo užbaigti informatikos du semestrus pas gerb. Simonavičių. Jo, kaip asmenybės, paskaitų ir pratybų nepamiršiu niekada gyvenime. Kadangi nebuvau stropiausias studentas, tai mane į priekį nuolat stūmė mano tuometinė draugė ir dabartinė žmona.“
Įvairi darbo patirtis atvedė ten, kur dabar gali realizuoti save
Daiva: „Mano darbinė patirtis nebuvo labai didelė prieš įsidarbinant ilgam laikui, dirbdavau kiekvieną vasarą vis skirtingoje įmonėje. Pabaigus magistro studijas, galvojau, kaip čia dabar bus. Bet mano darbų vadovas, docentas Zenonas Valančius, pasiūlė išmėginti savo jėgas ir sukauptas žinias naujai statomoje milžinėje AB „Klaipėdos mediena“ Akmenės padalinyje. Pavyko – esu gamybos vyriausioji technologė“
Algirdas: „Dirbti pradėti nebuvo sunku. Pradžioje dirbau bet kokius darbus, daugiausia statybose. Bakalauro studijų trečiais metais pradėjau dirbti prekinio betono prekybos įmonėje kokybės inžinieriumi – laborantu. Ketvirtame kurse, per vieną iš renginių fakultete, katedros vedėjas supažindino mane su AB „Akmenės cementas“ gamybos direktoriumi ir mes sutarėme, kad iš karto po bakalauro studijų pradėsiu darbuotis šioje įmonėje, ten pradirbau 6,5 metų.
Pradėjau dirbti gamybos cecho meistro pozicijoje, po keletos metų tapau malimo technologu. Teko dalyvauti naujos klinkerio degimo linijos paleidimo procese. Šis etapas man buvo pats įdomiausias ir suteikė labai daug patirties, kaip reikia analizuoti procesus, kaip juos optimizuoti, kaip organizuoti darbus. Padirbus ilgiau malimo technologo pozicijoje, man pradėjo trūkti naujų iššūkių, tai nusprendžiau pakeisti darbovietę ir pradėjau dirbti AB „Klaipėdos mediena“ naujoje statomoje medienos drožlių plokščių gamykloje.
Atsirado daug naujų iššūkių, nes teko dalyvauti naujos gamyklos statybos, įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo darbuose. Darbuotojų atranka, jų apmokymas. Daug buvo naujų patirčių. Šioje įmonėje pradėjau dirbti technologo pozicijoje, o po dviejų metų tapau gamybos vadovo pavaduotoju“.
Iššūkių pasitaiko kasdien
Daiva: „Pačioje pradžioje, paleidus pirmąją medienos drožlių plokščių liniją, iššūkių buvo labai daug, kiekviena diena darbe buvo vis įdomesnė ir tuo pačiu vis sunkesnė. Šiandien vis dar turime nemažai naujų projektų, linijos tobulinimų, naujų gaminių ir t.t. Didžiausią pasitenkinimą teikia įgyta nauja patirtis, naujos žinios ir, žinoma, maksimaliai gerai atliktas darbas.
Universitete įgytų žinių tikrai užtenka. Žinoma, prie kiekvienos darbo aplinkos reikia priprasti ir atsirinkti, kokių žinių reikės pradedant, galbūt, vienų reikės daugiau, o kitų mažiau, bet manau, kad universitetas tikrai puikiai paruošia naujus specialistus“.
Algirdas: „Mano darbe didžiausias iššūkis yra suspėti būti visur ir viską atlikti laiku: nuolat tobulinti ir optimizuoti technologinį procesą, esamą gamybos technologiją pritaikyti naujiems gaminiams, dalyvauti naujuose projektuose tiek esamoje gamykloje, tiek planuojamoje statyti naujoje gamykloje. Trumpai tariant, kiekviena diena yra kažkas naujo. Niekada nebūna nuobodu, tas mane ir veža. O didžiausią pasitenkinimą teikia užsibrėžtų tikslų pasiekimas gamyboje. Kai rezultatai matosi ne tik „popieriuje“ ar „PowerPoint“ prezentacijoje, o realybėje.
Nors pradėjau dirbti įmonėje, kurios gamybą gana daug studijavau universitete, tačiau per pirmas savaites supratau, kad nieko nežinau. Mane gelbėjo tai, kad prieš tai dirbau gamyboje. Greitai adaptavausi“.
