Jaunoji KTU mokslininkė Lijana Dienaitė ieško efektyviausių antioksidantų lietuviškose uogose

Svarbiausios | 2017-10-23

Kviečiame susipažinti su Lijana Dienaite, antro kurso chemijos krypties doktorante. Ji dienas, o kartais ir vakarus leidžia Maisto mokslo ir technologijos katedroje, ten dirba su įvairiomis augaluose randamomis aktyviosiomis medžiagomis.

Lijana – Pagėgių krašto vaikas, būtent ten praleido smagiausius vaikystės bei paauglystės metus. Tačiau jau 8 metus „emigrantė“ gyvena ir mokosi Kaune. Be mokslo Lijana sportuoja ir savanoriauja.

Mūsų pašnekovės tyrimų sritis – fitocheminių medžiagų išskyrimas, gryninimas bei identifikavimas. Merginai tenka ne tik junginius išgauti bet ir ištirti jų savybes. O jos tikslas – atrasti efektyvius antioksidantus bei kitas sveikatai naudingas medžiagas. Šiuos biologiškai aktyvius komponentus Lijana išgauna iš įvairių uogų tokių kaip šaltalankiai ar putinai. Uogos įprastai naudojamos maisto bei kosmetikos pramonėje. „Turbūt kiekvieno „chemiko“ svajonė atrasti naują dar niekada neidentifikuotą junginį, bet aš norėčiau, kad be naujumo, jis dar būtų ir daugiafunkcinis su puikiomis antioksidacinėmis bei biologinėmis savybėmis.“ – dalinasi Lijana ir juokiasi, kad tiesiog maistui uogas ji pati mėgsta visas, vienos mėgstamiausios neišskirtų.

 

Užteršta aplinka, žalingi įpročiai ir augalų potencialas

Ir visgi – kuo Lijanos tyrimai svarbūs ir mums?

„Visi kenčiame dėl vienaip ar kitaip užteršto maisto, kuris toks yra dėl industrializacijos, užterštos aplinkos. O kur dar ir įvairūs cheminiai junginiai mūsų naudojamame vandenyje bei kvėpuojamame ore!“ – primena Lijana. Tačiau tai tik išoriniai iššūkiai mūsų organizmams. Baisiausia, kad mes patys žalojame save bei trumpiname savo gyvenimą rūkydami, valgydami pernelyg didelius kiekius perdirbto bei gyvulinės kilmės maisto, vartodami alkoholį… „Šie kenksmingi veiksniai žmonių organizmuose sukelia procesus, kurių metu sugeneruojamas didelis laisvųjų radikalų kiekis. O šios aktyvios medžiagos padidina organizmo oksidacinį stresą, kuris būtent ir yra įvairių neurodegeneracinių, širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio vystymosi faktorius“, – paaiškina Lijana.

Laimė, jau yra atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, kad šių ligų prevencijai puikiai tinka antioksidantai, kurių gausu augalinės kilmės žaliavose: aromatiniuose, prieskoniniuose ir vaistiniuose augaluose bei uogose.

Gaminant įvairius maisto produktus dažnai panaudojama tik dalis uogų, lieka daug išspaudų kuriose vis dar gausu biologiškai vertingų medžiagų. Tačiau dažnai šios išspaudos paprasčiausiai išmetamos ar kitaip neefektyviai panaudojamos. „Tad mano tikslas ir yra panaudoti uogų išspaudas kaip fitocheminių medžiagų šaltinį, iš jų išgaunant biologiškai aktyvius, antioksidacinių savybių turinčius junginius.“ – dėsto Lijana.

Anot jos, šie junginiai – tikras šventasis gralis: jie gali būti naudojami tiek maisto pramonėje, gaminant didesnę maistinę vertę turinčius produktus – papildus ar funkcionalaus maisto gaminius, tiek medicinoje – ieškant vaistų nuo įvairių lėtinių ligų.

Nuo uogų skynimo iki uogų tyrimo

Savo domėjimąsi chemija, kuris atsirado dar mokykloje, pašnekovė galėjo realizuoti KTU Maisto technologijos ir inžinerijos bakalauro studijose. Jai ypač patiko ir buvo įdomu trečiame bei ketvirtame kurse, tad trokšdama gilinti žinias Lijana motyvuotai studijas tęsė magistrantūroje.

„Ačiū magistro vadovams docentui Audriui Pukalskui ir lektorei Mildai Pukalskienei už didelę pagalbą mano mokslininkės kelyje! Jų žinios, patirtis ir parama neįkainojama, o jie patys yra tikrai puikūs savo srities specialistai!“ – sako Lijana.

O atskleidęs, kiek naujų galimybių atsiveria studijuojant doktorantūroje, toliau tęsti mokslininko kelią ją padrąsino ir paskatino profesorius, savo srities ekspertas Petras Rimantas Venskutonis.

„Man svarbu tai, kad KTU atliekami tyrimai yra inovatyvūs, o mokslinis lygis maisto mokslo ir technologijų srityje – aukščiausias Baltijos šalyse. O mano tiriami šaltalankiai ir putinai sulaukia ypatingai daug dėmesio vis populiarėjančioje maisto technologijos sferoje“.

Per sąlyginai trumpą doktorantūros studijose praleistą laiką – beveik pusantrų metų, jaunoji tyrėja jau suspėjo sudalyvauti tarptautinėse FOODBALT bei NEEFOOD 2017 konferencijose, stažuotis Wageningeno universitete Olandijoje ir Lundo universitete Švedijoje.

„Moksliniai vadovai labai skatina išvykas ir stažuotes į kitų šalių universitetus. Su užsienio šalių mokslininkais bendrauju dar nuo magistrantūros studijų, kurių metu buvau išvykusi į Portugaliją, 5 mėnesių trukmės studijoms pagal ERASMUS+ programą. Iš tiesų džiaugiuosi užsienyje įgyta patirtimi ir sukauptomis žiniomis mat būtent stažuočių metu teko dirbti su vėžinėmis ląstelėmis, tirti priešvėžines katžolių ir bijūno ekstraktų savybes“, – teigia tyrėja.

Šviesa tunelio gale

Neretai iki vėlumos dirbanti Lijana prisimena nuotykį fakulteto rūsiuose: „Dirbu aš čia sau žiemą laboratorijoje, likau viena, tamsu, apie 9 valanda vakaro. Jau žengiu pro duris namo, žiūriu šviesa tunelyje išjungta. Keista… Einu tamsiu tuneliu ir jaučiu kad esu ne viena, kažkas šnopuoja… Pašviečiu telefonu, o prieš pat akis išnyra žmogaus veidas. Maniau – širdis sustos. Sugebėjau tik išspausti: „Oi, kaip išsigandau…“, o paslaptingasis teatsiliepė: „Aha, čia tamsu.“. Skuodžiau tada lyg galvą pametus.“ Toks ir tas mokslo kelias, anot jaunosios mokslininkės – nelengvas, pareikalauja daug darbo, būna streso, bet rezultatai atperka viską.

„Visiems besidomintiems mokslu ir norintiems tapti mokslininkais, siūlau paprasčiausiai pabandyti. O patiks ar ne, priklausys jau individualiai nuo jūsų. Čia, matyt, panašiai kaip ir su tom uogom: neparagavęs nežinosi – skani ar ne“, teigia doktorantė Lijana Dienaitė.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku