Pristatome KTU jaunųjų mokslininkų porą moksle ir gyvenime: Nadzeya (Nadya) Kukhta ir Tomą Matulaitį. Nadya į Kauną atvyko daugiau nei prieš 5 metus. Pabaigusi magistratūros studijas Minske, mergina tarptautiniam Europos projektui prisijungė prie KTU mokslininkų, netrukus čia pradėjo ir doktorantūros studijas. Be mokslo Nadya mėgsta leisti laiką su draugais ir artimaisiais, šokti bei keliauti. Tuo tarpu Tomas – Suvalkijos lygumų atstovas. Per dešimtį metų Kauno technologijos universitete jaunuolis suspėjo įgyti chemijos bakalauro ir chemijos inžinerijos magistro laipsnius. O šiais metais laukia ir doktorantūros disertacijos gynimas medžiagų inžinerijos tematika. Mokslininkas atskleidė, jog darbas reikalauja vis daugiau laiko ir jėgų, tačiau neapleidžia savo hobio – groja bosine gitara ir su draugais Marijampolėje kuria muziką. „Myliu muziką, man tai neatsiejama gyvenimo dalis“ – atskleidė Tomas.
Veikla laboratorijoje bei mokslinė sritis
Sutuoktiniai dirba organinės sintezės ir junginių charakterizavimo srityje, pažangiausių apšvietimo šaltinių – OLED (angl. organic light emitting diodes) tobulinimo procese. Nadya priklauso H2020 projekto „PHEBE“ mokslinei grupei, kurios tyrėjų tikslas – paruošti tinkamus junginius efektyviems OLED‘ams. Nadya daugiausiai dėmesio skiria naujų cheminių junginių, pasižyminčių termiškai aktyvuojama uždelsta fluorescencija (angl. thermally activated delayed fluorescence (TADF)), kūrimui bei paieškoms.
„Kaip ir LED lemputės, OLED įsijungia greitai, šviečia pakankamai ryškiai ir tarnauja ilgai. Tačiau kitaip nei LED, OLED turi labai svarbų pranašumą – jų sudėtyje nėra sunkiųjų/tauriųjų metalų (pvz. iridžio, platinos ar osmio). Šių medžiagų atsargos mūsų planetoje – itin ribotos“ – paaiškina Tomas. Pasak jo, OLED pasižymi kompaktiškumu, geresnėmis apšvietos savybėmis ir žemesnėmis energijos sąnaudomis.
Tomas atskleidžia, jog mokslinės grupės atliekamų tyrimų tikslas yra sukurti organines medžiagas, kurių sudėtyje nebūtų tauriųjų metalų bei pritaikyti šias medžiagas „lempučių“ gamyboje. „Tik pagalvokite, turime galimybę gaminti lempas susidedančias vien iš anglies, vandenilio, deguonies, sieros ir kitų nekenksmingų elementų, kurių atsargos Žemėje yra neribotos!” – nušvinta Tomas.
Organiniai puslaidininkiai išsiskiria tuo, kad jais galima sukurti didelio paviršiaus ploto, lanksčius šviesos šaltinius. Jaunieji mokslininkai apibūdina: „Įsivaizduokite: vakare, nusileidus saulei, nuleidžiate lango roletą, nuspaudžiate mygtuką ir visas langas ima skleisti dienos šviesą! Ateitis priklauso būtent organiniams puslaidininkiams – medžiagoms, normaliomis sąlygomis nelaidžioms elektros srovei. Organiniai puslaidininkiai labai svarbūs tuo, kad galime lengvai keisti jų elektrines savybes“.
Pats Tomas doktorantūros studijoms pasirinko medžiagų mokslo šaką, puikiai jungiančią jaunuolio organinės chemijos žinias bei patirtį kvantinės chemijos, fizikos ir optinių spektroskopijų srityse. Tomas daugiau laiko skiria naujų organinių puslaidininkių kūrimui ir įvairiapusiškam jų charakterizavimui. O Nadya savo darbu projekte siekia pabrėžti diodų ekonomiškumo svarbą, ji siekia naująsias medžiagas ir technologijas komercializuoti. Projektų metu pašnekovams dažnai tenka dirbti su partneriais tiek universitete, tiek svečiuojantis kitose institucijose.
Kas patraukė link medžiagų mokslo? O kas motyvuoja tęsti darbą?
Nors ir skirtingi, mokslininkų keliai į profesoriaus J. V. Gražulevičiaus mokslinę grupę galiausiai sutapo. Baigus magistratūros studijas, Nadya, įgijo organinės chemijos specialybę. Prisijungus prie organiniais puslaidininkiais užsiimančios grupės, išmoko dar daugiau, o stulbinančių diodų kūrimas ir sintezė merginą tiesiog pakerėjo. „OLED ne tik naudingi, bet ir labai gražūs!“ – juokiasi Nadya. Kasdienės šviesos ir mirkčiojimai laboratorijoje labai paįvairina darbą ir motyvuoja siekti tobulumo. Mokslinis darbas šioje srityje suteikia daugybę galimybių bendradarbiauti su mokslininkais iš kitų šalių, vykti į stažuotes bei dalyvauti konferencijose.
Prisiminęs pirmuosius mėnesius bakalauro studijų metu, Tomas atskleidžia, kad iš pradžių motyvacijos buvo nedaug, tiesiog norėjosi įgyti specialybę, gauti diplomą. Anot pašnekovo, tai labai sudėtingas laikotarpis – žinių bagažas mažas, sunku suvokti kas ir kaip. Tačiau išmėginus jėgas organinėje chemijoje ir ją pamėgus, kuo toliau, tuo Tomui darėsi įdomiau: daugėjo atradimų šviečiančių junginių sintezės srityje ir kelionių po užsienio universitetus. Kažką naujo atrasti ar išmokti – mokslinio darbo kasdienybė. „Pasišventimo darbas tikrai reikalauja, bet mes, manau, kaip ir daktarai ar gaisrininkai – matydami jog darome kažką gero pasauliui, motyvacijos stygiumi nesiskundžiame.“ – atvirauja Tomas.
Paprašyti atskleisti įsimintiniausias akimirkas, mokslininkai puola vardinti: argono dujų pripildyti gimtadienio balionai, netikėti blyksniai laboratorijoje, kelionės, konferencijos, sutikti žmonės – viskas įsimintina ir įdomu. Tačiau abu sutiko – jų sintetinių kūrinių skleidžiama šviesa stebina kiekvieną kartą!
Įspūdingi pasiekimai
Per pastaruosius penkerius metus Nadya pristatė savo pasiekimus daugiau nei dešimtyje tarptautinių konferencijų. Mokslininkė prisimena, kad vos pradėjusi tyrimus, pristatydavo rezultatus tik stendiniu pranešimu. Dabar – pranešimai žodžiu tapo jau įprasta konferencijų metu. Dar prieš tris metus Nadya atliko stažuotę Dresdeno Technologiniame Universitete, Vokietijoje, o prieš pusantrų metų mergina atliko Erasmus+ praktiką Durhamo Universitete, Didžiojoje Britanijoje. „Šių stažuočių metu turėjau daug galimybių susipažinti su naujais žmonėmis, kultūra, darbo ypatumais bei išmokti efektyviai dirbti naujose mokslo grupėse.“ – teigia Nadya.
Tomas labai džiaugiasi būdamas prof. J. V. Gražulevičiaus mokslo grupėje – ji viena tarptautiškiausių visame universitete. Vos prisijungus į grupę, Tomo darbo vadovu buvo paskirtas mokslo daktaras iš Indijos. O dabar kartu dirba ir penki ukrainiečiai, iranietis, kinas, jaunesnieji (bakalauro) studentai iš Prancūzijos, Graikijos, Indijos. Pristatydamas rezultatus konferencijose užsienyje, doktorantas džiaugiasi galėdamas pasinaudoti jau įgyta bendravimo su užsieniečiais patirtimi – lengviau prisitaikyti prie kitos kalbos, kitokios kultūros, tradicijų ir skirtingų mokslininkų mentalitetų. „Vieni iš kitų mokomės – nauda visad abipusė!“ – šypteli Tomas.
Ateities planai ir ambicijos
Nadya atskleidė, jog sėkmė šioje mokslo srityje turėtų pakeisti mūsų kasdienybę bei visuomenę: pradėsime naudoti gamtą tausojančius OLED šviestuvus namuose ir darbe, o naujieji kompiuteriai bei mobilieji telefonai bus vandeniui atsparūs ir itin lankstūs.
Paklausti apie asmenines ateities ambicijas, jaunieji mokslininkai kone sutartinai atsakė, kad visko tikrai dar neišrado – atradimai, pasirodo, tik dar daugiau klausimų teiškelia. Tiek Tomas, tiek Nadya nusiteikę dar daug metų praleisti krimsdami mokslo šaknis. „Bent pusę gyvenimo tikrai norėčiau padirbėti mokslinį darbą, gal jei net ir tada “neužknis”, ir toliau dirbti…“ – juokiasi Tomas. Nadya mus patikino, jog mokslininkai niekada nepasiekia momento kai viskas atrasta, būtent tame ir slypi mokslinio darbo dinamika.
Dėkojame Nadya ir Tomui už pasidalintus įspūdžius bei patirtis. Linkime jauniesiems mokslininkams sėkmės ieškant atsakymų į spalvinguosius organinės sintezės klausimus.
