Pristatome Arminą Ilginį, greitai mokslo trasoje pagreitį įgaunantį Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros magistrantą. Studentas tiria kaip palengvinti automobilinius akumuliatorius ir iš dumblo išspausti elektrą.
Darbštus, veiklus, talento stipendiją gaunantis Gargždietis jaunasis mokslininkas laisvalaikiu mėgsta išbandyti jėgas kalnuose su snieglente, o labiausiai domisi automobilių sportu. Vasaromis vaikinas daug laiko praleidžia dirbdamas įvairiuose automobilių sporto renginiuose tokiuose kaip „Fastlap“, „Dragfest“ ir „Lietuvos drifto čempionatas“.
Pritraukė teigiamas mokslo polius
Arminas mokėsi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, kur įgijo stiprias teorines žinias, vėliau jam pravertusias studijų metu. „Sėdėjimas 7-8 pamokose, įtemptas tvarkaraštis ir nemažas krūvis galiausiai atsipirko su kaupu studijų metais.“ – teigė jis, pasakodamas kaip buvo lengva pirmame Taikomosios chemijos bakalauro kurse atsiskaityti fizikos modulius. Tačiau Arminas prisimena, kad pirmieji du kursai buvo sudėtingi – motyvacijos stokojo, o ir dėstomi bendrieji dalykai nelabai domino. Studentui ypač sunkiai sekėsi pirmo kurso informatikos modulis. „Tai buvo juokingai liūdna, nes mano tėvai – informatikai, o man pačiam grėsė šio dalyko skola… Tačiau porą parų pasimokiau papildomai ir atsiskaičiau“ – prisimena vaikinas.
Tačiau trečiame kurse prasidėję moduliai ir jų dėstytojai labai patiko – tai viską greitai apvertė aukštyn kojomis. „Darbo vadovas dr. Egidijus Griškonis sudomino mane elektrochemija ir pasiūlė prisijungti prie projekto komandos“, – apie savo mokslinio darbo startą pasakoja vaikinas.
Anot jo, mokslinis darbas tikrai nenuobodus. Arminas džiaugiasi, kad gali projektuoti ir konstruoti akumuliatorių ir kuro elementų prototipus, ieškoti nestandartinių sprendimų keblioms problemoms. „Tačiau norint viską suspėti, kartais tikrai tenka laboratorijoje išbūti nuo ryto iki pat vakaro, o ir individualaus darbo netrūksta – šūsnys naujos literatūros bei analizės reikalaujantys tyrimų duomenys“, – pasakoja jis.
Savo bakalauro ir magistro darbuose studentas tyrė, kaip palengvinti rūgštinių švino akumuliatorių, kurie yra praktiškai kiekviename Lietuvoje eksploatuojamame automobilyje, svorį. „Sunkųjį švino rėmelį norime pakeisti pagamintu iš daug lengvesnės medžiagos – grafito veltinio. Palengvinus akumuliatorių būtų sumažinta nereikalinga automobilio masė, o taip tikimasi sumažinti ir kuro sąnaudas“, – didžiuojasi Arminas.
„Švinas yra kancerogeninė medžiaga, tačiau jeigu rūgštiniai švino akumuliatoriai yra tinkamai utilizuojami, sunkusis metalas į aplinką nepatenka.“ – žiniomis dalijasi Arminas. Iš tiesų perdirbimo metu akumuliatoriai susmulkinami ir floatacijos metodu atskiriama lengva plastmasė nuo sunkiojo švino. Tokiu būdu, apie 99 % švino yra perdirbama. Jaunasis mokslininkas ragina pasidomėti depozito programa, kuri užtikrina tinkamą akumuliatorių surinkimą ir utilizavimą – nunešę priduoti savo seną akumuliatorių, gausime nuolaidą naujam. „Taip žmonės skatinami tausoti gamtą“ – nušvinta jis.
Studento baigiamojo bakalauro darbo su alternatyvia akumuliatorių konstrukcija rezultatai buvo paskelbti „Chemistry and Chemical Technology 2017“ konferencijoje, o veikiantis prototipas pristatytas „Technorama 2016“ parodoje.
Elektra iš dumblo?!
Šiuo metu Arminas dalyvauja ir tarpkryptiniame projekte „Inovatyvūs mikrobiniai kuro elementai tvariai bioelektros gamybai (MicrobElas)“. Čia jėgas vienija kolegos iš kelių KTU faku
ltetų kate
drų: organinės chemijos, fizikinės ir neorganinės chemijos, transporto inžinerijos bei šilumos ir atomo energetikos. „Šis projektas būtų neįmanomas be bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų! Kiekvienas žmogus atneša savo srities žinias, pasiūlo unikalius problemų sprendimo būdus.“ – pasakoja jaunasis mokslininkas.
Projekto metu mokslininkai kuria, tiria ir didina mikrobinių kuro elementų (MKE) specifinį galingumą. Juose bakterijos skaido organinius junginius anaerobinėmis sąlygomis ir kartu generuoja elektros energiją. „Ištobulinus MKE technologiją, jais bus galima valyti vandenį ir tuo pačiu metu gaminti elektros energiją.“ – teigia Arminas. Šį tyrimą finansavo Kauno technologijos universiteto mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų fondas (projekto Nr. MTEPI-P-17002).
MKE prototipus magistrantas pristatė renginyje „Technorama 2017“, kurios metu laimėjo ir apdovanojimą už šį išradimą, o taip pat renginiuose „Erdvėlaivis žemė 2017“, „Switch 2017“ bei „Išmani Lietuva 2017“.
„Dalyvavimas šiuose renginiuose buvo iš tiesų naudingas – juose pasiklausyti darbų pristatymų susirinko daug besidominčių žmonių, kurie pateikė savo pastebėjimus ir pasiūlymus. Kitoks požiūris, ypač tas, kurį išsako potencialūs vartotojai, praverčia pradiniame technologijos vystymo etape. Neretai atrandami alternatyvūs problemų sprendimo būdai ar adaptacijos, užmezgami naudingi kontaktai. Labai rekomenduoju visiems dalyvauti tokiuose mokslo populiarinimo renginiuose, jeigu ne pristatyti – tai ateiti pasiklausyti.“ – sako Arminas.
Šiuo metu Chemijos inžinerijos magistratūros studijas baigiantis studentas svarsto galimybę prisijungti prie akademikų ir tęsti studijas doktorantūroje, tačiau vasarą atlikta praktika įmonėje parodė, kad ir pramonėje dirbti gali būti įdomu. „Labiau linkstu mokslo link, tačiau laimei dar turiu šiek tiek laiko pilnai apsispręsti!” – ateities perspektyvomis dalijasi Arminas.
Moksleiviams ir kolegoms studentams jaunasis mokslininkas linki atrasti širdžiai artimą mokslinę sritį, kurioje dirbant netrūktų motyvacijos, o mintys veržtųsi per kraštus.
