In memoriam: netekome KTU profesorės emeritės habil. dr. Elenos Grinienės

Profesorė Elena Stoškutė–Grinienė gimė 1924 m. rugsėjo 19 d. Žalakiškių km. (Raseinių raj.). 1942 m. baigusi Raseinių valstybinę gimnaziją, ji pasirinko studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kur 1948 m. įgijo inžinieriaus technologo kvalifikaciją. Baigusi universitetą, profesorė savo profesinį kelią tęsė Kauno valstybinio universiteto (vėliau – Kauno politechnikos instituto, dabar –Kauno technologijos universiteto) Cheminės technologijos fakultete. 1956 m. ji apgynė kandidatinę (daktaro) disertaciją „Sezoniniai pieno riebalų fizikinių–cheminių savybių kitimai“, o 1985 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Skonio ir aromato savybių tyrimais sąlygojami technologiniai sviesto kokybės gerinimo aspektai“. Šie darbai ne tik praturtino maisto mokslo žinias, bet ir turėjo praktinės reikšmės Lietuvos maisto pramonei. Profesorės pradėti skonio ir aromato tyrimai išsivystė į gausius, tarptautinėje maisto mokslo bendruomenėje pastebimus ir vertinamus Lietuvos mokslininkų darbus.

Net 44 savo darbinės veiklos metus profesorė Elena Grinienė paskyrė Maisto produktų technologijos katedrai, tapdama neatsiejama jos dalimi. Jos atsidavimas studentams ir mokslui buvo pavyzdys visiems. Profesorė paskelbė per 180 mokslo ir apie 20 mokslo populiarinimo publikacijų Lietuvos ir užsienio šalių žurnaluose, buvo 5 pieno produktų gamybos tobulinimo išradimų bendraautorė, Lietuvos tarybinės enciklopedijos straipsnių autorė, parengė virš 15 įvairių metodinių leidinių studentams. Ji buvo daugiau nei 30 daktaro ir 5 habilituoto daktaro disertacijų oponentė, Cheminės technologijos mokslo krypties kvalifikacinių komisijų, kelių doktorantūros studijų komitetų ir Kauno miesto Sveiko maisto programos rengimo grupės narė. Profesorei vadovaujant buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 5 mokslų kandidato (daktaro) disertacijos.

Profesorės Elenos Grinienės indėlis į maisto mokslo ir technologijų studijas yra neįkainojamas. Ji parengė ir skaitė daugybę svarbių universitetinių studijų kursų, tokių kaip „Augalinių maisto produktų technologija“, „Riebalų perdirbimo technologija“, „Pieno produktų technologija“, „Biochemija“, „Techniškoji biochemija“, „Maisto produktų komponentai ir jų funkcinė reikšmė“, „Pieno fizika ir chemija“. Profesorės parengti vadovėliai ir mokymo priemonės, tokios kaip „Techniškoji biochemija“ (su bendraautoriais, 1968), „Statinė biochemija“ (1989), „Dinaminė biochemija“ (1989), „Bendrosios biochemijos laboratoriniai darbai“ (1978), „Techninės biochemijos laboratoriniai darbai“ (1969), „Pieno sudėtis ir savybės“ (1992), „Pieno sudėties ir savybių kitimas“ (1992), „Sveikai mitybai saugus maistas“ (su bendraautoriais, 1997), „Biochemija“ (1998), tapo neatsiejama studentų ir jaunųjų mokslininkų ugdymo dalimi.

Akademinėje bendruomenėje prof. Elena Grinienė buvo žinoma dėl savo išskirtinio principingumo ir nepriekaištingo mokslo moralės suvokimo bei laikymosi. Ji visada reikalavo aukščiausių standartų iš savęs ir savo studentų, pabrėždama sąžiningumą ir atsidavimą moksliniam darbui. Jos mokiniai, kurių daugelis šiandien dirba ir užima svarbias pareigas Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse, puikiai atspindi profesorės įdiegtas vertybes ir žinias. Lietuvos pieno pramonės lyderiaujančios pozicijos šalies ūkyje yra neabejotinas profesorės indėlis, auklėjant ištisas pieno technologų kartas ir savo pavyzdžiu skatinant juos nuoširdžiai dirbti Lietuvos labui.

Profesorė Elena Grinienė buvo ne tik iškili mokslininkė ir pedagogė, bet ir nuoširdus, smalsus žmogus, mėgęs skaityti ir nuolat domėjęsis katedros bei viso universiteto naujovėmis ir pokyčiais. Jos atminimas ilgai išliks kolegų, buvusių studentų ir visų Ją pažinojusiųjų širdyse, Jos darbuose ir Kauno technologijos universiteto istorijos puslapiuose.