Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) mokslinėje apžvalgoje „Tarša ir psichinė sveikata: šiandienos mokslo įžvalgos“ (angl. Pollution and mental health: current scientific evidence) analizuojama, kaip aplinkos tarša gali būti susijusi su psichinės sveikatos rizikomis.
Per pastaruosius 25 metus Europoje reikšmingai padidėjo psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas ir naujų atvejų skaičius. 2023 m. Europos Sąjungoje psichikos sutrikimai sudarė šeštą didžiausią ligų naštą ir buvo aštunta dažniausia mirties priežastis. Ypač ryškus augimas stebimas nuo 2000-ųjų pabaigos.
Dokumente nagrinėjami trys pagrindiniai veiksniai – oro tarša, transporto triukšmas ir kai kurios aplinkos toksinės medžiagos. Vis dėlto didžiausias dėmesys skiriamas oro taršai.
Kodėl akcentuojama būtent oro tarša?
Oro tarša iki šiol daugiausia buvo siejama su kvėpavimo sistemos ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Tačiau pastaraisiais metais daugėja tyrimų, rodančių galimą ryšį ir su depresija, nerimu ar kitais psichikos sutrikimais.
Tyrimai rodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp ilgalaikio oro kokybės poveikio – ypač smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) ir azoto dioksido (NO₂) – ir didesnės depresijos rizikos, o trumpalaikiai didelės taršos epizodai siejami su depresinių simptomų paūmėjimu.
Kita svarbi priežastis – mastas. Oro tarša kasdien veikia didelę dalį miestų gyventojų, todėl net ir nedidelis rizikos padidėjimas gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės mastu.
Triukšmas ir toksinės medžiagos
Apžvalgoje taip pat nagrinėjamas transporto triukšmas, kuris siejamas su didesne depresijos ir nerimo rizika; vaikams dažniau pasireiškia elgesio problemos, o triukšmo lygio padidėjimas (ypač geležinkelių ir oro transporto) siejamas su didesne depresijos ir savižudybių rizika.
Ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajam vystymosi laikotarpiui – prenataliniam ir vaikystės etapui. Tam tikros aplinkos toksinės medžiagos (pavyzdžiui, švino junginiai ar plastifikatoriai), taip pat pasyvus rūkymas gali turėti ilgalaikį poveikį nervų sistemos vystymuisi ir didinti jautrumą psichikos sutrikimams vėlesniame amžiuje.
Vis dėlto triukšmo ir toksinių medžiagų srityse tyrimų yra mažiau, jie fragmentiškesni, o ekspozicijos vertinimas sudėtingesnis nei oro taršos atveju.
