Dvi KTU Cheminės technologijos fakulteto absolventės Akvilė Banytė ir Deimantė Misiukonytė, kilusios iš nedidelių Lietuvos miestelių, susipažino po paskaitų KTU čia veikiančiame tautinio meno ansamblyje „Nemunas“, o universitete įgytos žinios padėjo atsidaryti savo verslą.
Akvilė Banytė vyresnėse klasėse buvo tikra, kad nori sustiprintu lygiu mokytis biologiją ir chemiją, o jau paskutiniais mokyklos metais vis tvirčiau rezgė mintį apie maisto mokslo studijas. Ji visuomet mėgo gaminti, tad jai buvo įdomu išmokti daugiau apie maistą, jo gamybą.
„Nuvažiavusi į „Litexpo“ studijų parodą sužinojau daugiau apie KTU Pramoninių biotechnologijų studijų programą, kuri patraukė mano dėmesį savo mokomaisiais dalykais, todėl stodama įrašiau šią programą stojimų sąraše pirmu numeriu ir labai apsidžiaugiau patekusi čia“, – sako KTU alumnė.
Susidūrė su iššūkiais
Pirmas ir didžiausias iššūkis Akvilei buvo susirasti draugų. Ji norėjo tapti bendruomenės dalimi, ieškojo ją dominančios veiklos, tad nieko nelaukus ji nuėjo į tautinio ansamblio „Nemunas“ perklausas ir prisijungė prie choro.
„Tai buvo vienas geriausių sprendimų, kuriuos tada padariau. Ten sutikau daug įdomių žmonių ir savo draugę bei verslo partnerę Deimantę. Žinoma, buvo iššūkis priprasti prie gyvenimo bendrabutyje, nes pirmus pusę metų gyvenau su 3 merginomis viename kambaryje. Taip pat teko priprasti ir prie studijų, dėstytojų, laboratorijų. Jei dabar būčiau pirmakursė, tai stengčiausi būti drąsesnė ir nebijoti uždavinėti klausimus dėstytojams. Tuo metu jaučiausi šiek tiek drovi, nenorėjau pasirodyti kaip neišmanėlė, tačiau tik dabar suprantu, kad būtent taip elgdamasi ir buvau šiek tiek neišmanėlė“, – atvirauja A. Banytė.
Į priekį vedė noras tobulėti
Po magistro studijų Kopenhagoje, A. Banytė ieškojo naujo projekto, naujos veiklos.
„Iš Deimantės sužinojau, kad ji keliauja savanoriauti į Prancūziją ir ten augins grybus ant kavos tirščių. Ši idėja mane sudomino, tad pati nusprendžiau užsiauginti grybų savo bute. Mane žavėjo grybai, kaip maisto produktas, jų tekstūra, skonis. Tikėjausi, kad grybai gali būti naudojami ir vietoj mėsos ar žuvies produktų“, – pasakoja KTU alumnė.
Užsiauginus pirmuosius grybus, A. Banytė nusprendė, kad nori išplėsti savo veiklą.
„Taip grįžau į Lietuvą ir savo tėvų rūsyje pradėjau eksperimentuoti su grybų auginimu. Vėliau aplankiau Deimantę Prancūzijoje ir pamačiau, kokius didelius grybus jie ten augina ant kavos tirščių. Pasiūliau jai kartu sukurti tokį projektą Lietuvoje ir ji sutiko. Išsinuomavome patalpas Vilniuje ir ten pradėjome auginti grybus ant kavos tirščių. Nors iš pradžių labai nesisekė, vėliau pavyko „nulaužti kodą“, – pasakoja mergina.
Abi merginos pasakoja, kad viso šio projekto eigoje dalinosi savo kasdienybe socialiniame tinkle „Instagram“. Netrukus merginos pastebėjo, kad žmonės vis labiau pradėjo klausinėti apie grybų auginimą. Būtent todėl abi ir nusprendė sukurti grybų auginimo rinkinius, kurių pagalba žmonės galėtų patys užsiauginti grybų tiesiog savo namuose.
KTU alumnės, augindamos grybus iš kavos tirščių, norėjo įgyvendinti žiedinės ekonomikos projektą.
„Gelbėjom kavos tirščius nuo patekimo į sąvartynus, kuriuose, kaip organinės atliekos, jie išskiria metano dujas, prisidedančias prie klimato kaitos vien tam, kad sukurtume produktą su verte. Vėliau tas panaudotas substratas gali būti puikiai pritaikomas kompostuojant ir taip grąžinamas atgal į žemę. Taip ciklas ir užsidaro“, – pasakoja merginos.
Universitetas padėjo pamatus
Pasak A. Banytės, universitetas padeda tam tikrus žinių pamatus, be kurių gali būti sunkiau siekiant karjeros ar kuriant savo verslą.
Merginos sutartinai pataria studentams prieš baigiant studijas išbandyti kuo daugiau dalykų.
„Pavyzdžiui, per ketverius metus studijuojant KTU, spėjau sudalyvauti „Work and Travel” programoje Amerikoje, išvažiuoti į „Erasmus+” programą Čekijoje, atlikti „Erasmus” praktiką Kretoje ir dar koncertuoti su ansambliu „Nemunas”, su kuriuo, beje, teko pabuvoti ir Japonijoje. Tikiu, kad būtent šios patirtys man padėjo atrasti save, suprasti, ko aš noriu ir įgauti drąsos siekti savo svajonių“, – sako A. Banytė.
