Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir inovacijų departamento iniciatyva renkami inovatoriškiausi metų Universiteto mokslininkai, aktyviausių jaunųjų mokslininkų ir geriausių monografijų konkursų nugalėtojai. 2019 m. aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso laureatas KTU Cheminės technologijos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Dalius Gudeika.
2019 m. aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoju tapote už pasiekimus Gamtos ar technologijos mokslų srityse. Kokie tai buvo darbai?
Aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkursas skirtas išskirtinių mokslo rezultatų pasiekusiems ir aktyvia moksline bei mokslo populiarinimo veikla užsiimantiems mokslininkams. Už rezultatus organinės optoelektronikos srityje bei mokslo populiarinimo veiklas visuomenei populiariai ir suprantamai pristatant mokslo rezultatus ir buvau įvertintas kaip 2019 m. KTU aktyviausias jaunasis mokslininkas.
Kokia Jūsų mokslinių tyrimų sritis?
Kas tas organinis šviestukas (angl. OLED), turbūt, jau žinome visi? Palyginti su kitais dirbtinės šviesos šaltiniais, vienintelis šviestukų veikimo principas leidžia didžiąją dalį elektros energijos paversti šviesa. Šiandien OLED technologijas taiko daugelis išmaniųjų telefonų gamintojų – „Samsung”, „Huawei”, „Apple” ir kt. Kol kas OLED technologijų pagrindu kuriama įranga yra brangesnė nei neorganinių. Tačiau gali atsitikti taip, kad ateityje OLED išstums neorganinius ne tik dėl aplinkos apsaugos, bet ir dėl aukštesnės kokybės. Organinių junginių didesnė įvairovė, OLED spalvų raiška geresnė, jie šviečia į abi puses, o tai leidžia sukurti dvipusius ekranus.
Prof. Juozo V. Gražulevičiaus mokslinėje grupėje, kurioje dirbu, projektuojame, kuriame organines molekules ir aktyviai ieškome jų pritaikymo optoelektroniniuose prietaisuose. Tokių medžiagų tobulinimui nėra ribų, o jų sintezė – virtuozinis darbas. Dalyvaudami įvairiuose projektuose kartu su kitų šalių tyrėjais-mokslininkais, jau ne vienerius metus vykdome naujų organinių medžiagų organiniams šviestukams sintezę ir tyrimus. Tyrimuose dalyvauja arba dalyvavo stiprios mokslininkų grupės iš Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Taivano, kartu dirba fizikos ir chemijos mokslo sričių specialistai bei verslo atstovai iš Vokietijos „Novaled” ir „Cynora” bei Prancūzijos „Astron-FIAMM”. Mūsų sukurtus komponentus atitinkamoms struktūroms pritaiko ir jas testuoja fizikai bei elektronikos inžinerijos specialistai. Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti mėlynus draugiškus akiai OLED, labai trūksta. Dar vienas tikslas, kuriant OLED – sumažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims, nes intensyvi mėlyna spalva gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus.
Kokį projektą išskirtumėte iš visos savo karjeros?
Išskirti vieną mokslinį projektą būtų labai sunku, kadangi jie visi savaip įdomūs ir vertingi.
Koks Jūsų kelias Kauno technologijos universitete?
Kauno technologijos universitete pradėjau dirbti prieš dešimt metų, studijuodamas paskutiniame, ketvirtame kurse. Per visą tą laiką neteko pakeisti nei Cheminės technologijos fakulteto, nei Polimerų chemijos ir technologijos katedros.
Ką jums reiškia šis – 2019 m. aktyviausio jaunojo mokslininko – įvertinimas?
Kiekvienas toks ir panašus įvertinimas yra labai svarbus bei malonus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad 2019 m. laimėtas KTU aktyviausio jaunojo mokslininko įvertinimas – daugiausiai ne tiek mano, kiek visos mokslinės grupės, kurioje dirbu, nuopelnas. Tai tik įrodo, kad mūsų grupės atliekami tyrimai, publikuojami rezultatai yra pastebėti, įvertinti ir yra svarbūs mums visiems praktiniu ir teoriniu požiūriu. Dėl to labai džiaugiuosi.
