Nors nemaža dalis žmonių, vos išgirdę žodį „chemija“ įsivaizduoja laboratorijas, mėgintuvėlių mišką ir žadą atimančias chemines reakcijas, šiandien chemijos srityje dirbančiųjų veiklos kur kas platesnės. Jandra Mikuckytė, KTU studijuojanti cheminę technologiją ir inžineriją, jau dabar gali pasigirti ne tik prisidėjusi prie svarbių mokslinių tyrimų užsienyje, bet ir tuo, jog turi hobių, kurie iš pirmo žvilgsnio su chemija mažai suderinami.
„Manau, kad kiekvienam svarbu neapsiriboti vien tik studijomis ir išbandyti kiek įmanoma daugiau veiklų: tai ugdo ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmenybę, plečia pažinčių ratą, leidžia išbandyti save įvairiuose srityse“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) ketvirtakursė, laisvalaikiu besimokanti prancūzų kalbos ir šokanti solo latino.
Anot jos, universitetas suteikia galimybę pasinaudoti skirtingomis programomis, prisijungti prie bendruomenių, organizacijų, kuriuose galima tobulinti savo minkštuosius įgūdžius (angl. soft skills).
„Pati esu KTU talentų akademijos „GIFTed“ narė, esu išmėginusi „WANTed“ programą, turėjau karjeros bei tyrimų mentorius, – vardija Jandra. – Įvairių veiklų išbandymas visapusiškai ugdo asmenybę bei leidžia pailsėti nuo tų pačių darbų, kurie ilgainiui atsibostų ir taptų nebeįdomūs“.
Prancūzų kalba ir solo latino – požiūriui praplėsti
Jau nuo pirmo kurso J. Mikuckytė bendravo su karjeros mentoriumi Mindaugu Dubininku, „Achemos“ amonio salietros cecho viršininku, kur lankydamasi įmonėje turėjo galimybę iš anksto susipažinti su gamykloje vykstančiais procesais.
Tuo tarpu su tyrimų mentoriumi, KTU rektoriumi Eugenijumi Valatka, tuomet buvusiu CTF dekanu, J. Mikuckytė vykdė tyrimus tema „Naujų oksidinių elektrokatalizatorių sintezė ir charakterizavimas“.
„Universitetas, praktikos ir visos papildomos veiklos man suteikė žinių, neįkainojamos patirties bei, tikiuosi, padėjo tinkamai pasiruošti darbo rinkai“, – sako KTU CTF studentė, neseniai baigusi praktiką AB „Lifosa“ ir artimiausiu metu planuojanti studijuoti magistrantūros studijose.
Mokytis prancūzų kalbos ji nusprendė po stažuotės Prancūzijoje: „GIFTed“ talentų akademijos nariams suteikiama galimybė pasirinkti papildomų modulių, todėl pasinaudojau šia galimybe kalbos mokymuisi“.
Tačiau mergina tuo neapsiriboja. Viena mėgstamiausių Jandros laisvalaikio veiklų – solo latino šokiai.
„Šokiai leidžia pailsėti nuo darbų universitete, tačiau kartu tai puikus sportas, padedantis lavinti tiek lankstumą, tiek atmintį“, – teigia ji.
Studentė įsitikinusi, kad jei tik nori – gali spėti viską, todėl laiko atranda įvairioms veikloms.
„Žmogus gali suspėti nuveikti labai daug, jeigu jis daro tai, kas jam iš tikrųjų patinka“, – tikina J. Mikuckytė.
Kūrė vaistus nuo celiakijos
Prancūzijoje ir Austrijoje Jandra atliko vasaros praktikas, kur turėjo galimybę prisijungti prie mokslo grupių vykdomų projektų.
„Tai suteikė nepamirštamos patirties. Vasaros praktikos ypač naudingos tuo, kad galima keliems mėnesiams prisidėti prie įvairių projektų ir taip rasti sritį, kuri tau yra įdomiausia“, – įsitikinusi KTU CTF ketvirtakursė.
Vienos universitete didžiąją dalį stažuotės mergina sintetino medžiagas su silicio nanodalelėmis, kurias vėliau tyrė skirtingais analizės metodais, siekdama išsiaiškinti, kokiomis savybėmis pasižymi medžiaga, ar ji galėtų būti panaudota vaistuose nuo celiakijos, ar dar reikėtų kažką tobulinti.
„Šiuo metu vienintelis ir efektyviausias celiakijos gydymo būdas – visą gyvenimą trunkanti griežta dieta be gliuteno. Sukurti veiksmingi vaistai labai palengvintų su šia liga susiduriančių žmonių kasdienybę. Praktikos metu pasiekti rezultatai visai mokslo grupei sukėlė naujų idėjų tolimesniems tyrimams“, – sako J. Mikuckytė.
Dar prieš tai, po antrojo studijų kurso, Jandra stažavosi ir Prancūzijoje, Artois universitete, kur praktiką atliko nedidelėje mokslinėje grupėje. Kadangi tai buvo pirmoji studentės praktika, vadovai jai skyrė daug dėmesio.
„Čia turėjau galimybę sintetinti ir atlikti tyrimus su cirkonio MOF‘ais (angl. metal-organic frameworks, liet. metaliniais-organiniais tinklais), kurie gali būti naudojami katalizei. MOF‘ai – tai poringos, didelį paviršiaus plotą turinčios struktūros, sudarytos iš metalų jonais apsuptų organinių molekulių. Yra įvairių rūšių MOF‘ų, todėl jų pritaikymo sritys gali būti skirtingos, pavyzdžiui, vandenilio ar kitų dujų kaupimas, jutiklių gamyba, vaistų pramonė“, – pasakoja Jandra.
Mergina įsitikinusi, kad visos papildomos praktikos ir užsiėmimai – itin vertinga patirtis ir žinios, kurią ji galės pritaikyti dirbdama chemijos technologijos ir inžinerijos srityje.
Inžinieriams ir technologams – platūs karjeros keliai
J
andrai dar nuo vaikystės patiko ir buvo įdomi chemija, tačiau ji norėjo įgyti ir inžinerinių žinių. Todėl kėdainietė nusprendė studijuoti cheminę technologiją ir inžineriją: „Tai man leido suderinti abu šiuos dalykus“.
Inžinierių ir technologų poreikis šiandieninėje darbo rinkoje – itin didelis. Šios srities specialistų įsidarbinamumas išlieka vienas aukščiausių darbo rinkoje ir siekia apie 70 proc. vos tik baigus studijas.
Statistikos duomenys rodo, kad chemijos inžinieriams darbo rinkoje atsiveria plačios galimybės: jie reikalingi įvairiose pramonės šakose, tokiose, kaip naftos perdirbimo gamyklos, skirtingų prekių gamyba, farmacija, taip pat jų darbas svarbus gerinant procesų efektyvumą atliekų tvarkymo, energijos naudojimo srityse. Prognozuojama, kad chemijos inžinierių darbo rinka iki 2026 m. augs bent 7,3 proc.
„Cheminėje technologijoje ir inžinerijoje didelis dėmesys skiriamas įvairiems technologiniams procesams, jų skaičiavimams, modeliavimui, gamybinėse linijose naudojamiems įrenginiams. Žinoma, be šių žinių chemikas technologas taip pat turi išmanyti ir chemijos pagrindus, turėti darbo laboratorijoje patirties“, – pastebi J. Mikuckytė, jau nekantraujanti išbandyti savo jėgas darbo rinkoje.
Chemijos inžinieriai savo įgūdžius išnaudoja spręsdami problemas, kurios iškyla degalų, vaistų, chemikalų, maisto produktų gamyboje. Jų atliekami tyrimai ir gauti rezultatai gali padėti įmonėms pagerinti gamybos procesus, saugą ir sumažinti sąnaudas, todėl jie reikalingi daugelyje verslo sektorių.
„Baigusieji chemijos technologiją ir inžineriją gali dirbti tiek mokslinėse institucijose, tiek pramonės įmonėse, kuriuose vykdomi cheminiai ar gamybiniai procesai, – tikina KTU CTF studentė J. Mikuckytė, savo karjerą planuojanti gamybos įmonėje. – Iš patirties, kurią sukaupiau praktikų metu, galiu sakyti, kad tai žinių ir susikaupimo reikalaujanti sritis“.
