2024 m. rugsėjo 16–19 d. KTU Santakos slėnyje vyko KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Silikatų technologijos katedros organizuojama 2-oji tarptautinė konferencija „Central and Eastern European Conference on Physical Chemistry & Materials Science“ (CEEC-PCMS2). Šioje fizikinės chemijos ir medžiagų mokslo konferencijoje mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš įvairių šalių pristatė savo mokslinius projektus. Pirmą kartą konferencija organizuota 2022 metais Splite, Kroatijoje.
CEEC-PCMS2 konferencija buvo organizuojama kartu su partneriais iš Centrinės ir Rytų Europos, įskaitant Kroatiją ir Rumuniją. Konferencijoje dalyvavo 150 dalyvių iš 24 valstybių (Rumunija; Kroatija; Lietuva; Lenkija; Čekija; Vokietija; Jungtinė Karalystė; Moldova; Italija; Šveicarija; Estija; Slovakija; Tailandas; Bulgarija; Švedija; Turkija; Vengrija; Ispanija; Latvija; Slovėnija; Kanada; Brazilija; Austrija; Kinija). Be 6 plenarinių ir 7 kviestinių pranešimų, konferencijoje taip pat buvo surengtos kelios lygiagrečios sesijos bei jaunųjų mokslininkų stendiniai pranešimai. Konferencijos pirmininkai: Eugenijus Valatka (Lietuva); Kęstutis Baltakys (Lietuva). Konferencijos pirmininkus pavaduojantys asmenys: Raimundas Šiaučiūnas (Lietuva); Tadas Dambrauskas (Lietuva).
KTU CTF Silikatų technologijos katedros organizuojamoje konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie kristalinių medžiagų stabilumą, katalizatorių kūrimą ir tvarių medžiagų vystymą. Plenarinės ir kviestinės pranešimų sesijos bei jaunųjų mokslininkų žodiniai plakatų pristatymai, skatino aktyvią diskusiją ir idėjų mainus tarpusavyje.
CEEC-PCMS2 konferencija buvo skirta, norint sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp Vidurio ir Rytų Europos mokslininkų, skatinant bendrus tyrimų projektus, kurie padėtų spręsti globalius iššūkius, tokius kaip tvarumo didinimas ir energijos efektyvumo paieška.
„Konferencija buvo labai sėkminga. Perskaityta daug įdomių ir aukšto lygio mokslinių pranešimų. Galiu pasidžiaugti, kad su užsienio kolegomis sutarta dėl bendrų tyrimų, kurie turėtų būti publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Džiugu, kad mūsų universitetas gali sudaryti puikias sąlygas tarptautinių konferencijų dalyviams. Esu dėkingas ir KTU studentų bendruomeniškoms grupėms „Nemunas“ ir „The Brassbees“, kurie konferencijos svečius nustebino puikiais muzikiniais pasirodymais“, – teigia prof. Raimundas Šiaučiūnas.
„Konferencijos metu muzikiniai pasirodymai buvo įspūdingi. Renginio atidaryme nemažai sveikinimo kalbų. Įdomiausia bei smagiausia buvo suprasti, kad į šią konferenciją atvyko skirtinga auditorija. Profesorių pranešimai, jaunųjų mokslininkų – doktorantų, magistrantų plakatai stebino įvairove. Net neatrodė, kad būdama konferencijoje švaistyčiau savo laiką“, – pasakoja prof. dr. Barbara Lothenbach.
„Esu pirmą kartą Kaune ir netgi pirmą kartą Lietuvoje. Atvykau čia tik dėl šios konferencijos. Nors ir esu iš Jungtinės Karalystės, kelionė gal ir atrodo, kad turėjo būti sudėtinga, bet ištikrųjų buvo net labai lengva. Džiaugiuosi, kad atvykau. Buvo įdomu klausytis skirtingų mokslininkų pranešimų ir girdėti, kaip visi puikiai kalba angliškai“, – teigia prof. Colin R. Pulham.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Be mokslinių pranešimų, konferencijoje buvo vykdomi praktiniai užsiėmimai, kurie taip pat padėjo konferencijos dalyviams pažinti ar atpažinti įvairius mokslinius procesus iš naujo. Šis akademinis renginys ne tik prisidėjo prie žinių sklaidos, bet ir padėjo užmegzti svarbius tarptautinius ryšius, kurie yra svarbūs tolimesnei mokslinių tyrimų pažangai Vidurio ir Rytų Europoje.
„Tarptautinis bendradarbiavimas gali padėti mokslinio projekto procesui. Reikia pabrėžti, kad ir be bendradarbiavimo, projekto užbrėžtus tikslus įgyvendinti įmanoma, o ir tyrimo rezultatai gali būti visai sėkmingi net ir neturint tiesioginių partnerių, tačiau to gali neužtekti, norint jog Jūsų darbai būtų labiau žinomi. Tarptautiniai ryšiai gali padėti pasiekti didesnę auditoriją ir atnešti geresnių rezultatų mokslinio projekto plėtrai“, – sako assoc. prof. Paola Fabbri.
„Yra keletas priežasčių, kodėl tarptautinis bendradarbiavimas svarbus ir naudingas. Geriausia priežastis, kurią labiausiai norėčiau pabrėžti yra ta, kad žmonės mąsto apie konkrečius dalykus visiškai skirtingai. Kiekviena šalis turi kitokią edukacinę sistemą. Todėl sujungti skirtingų kultūrų žmones į vieną grupę, padeda kūrybiškumo plėtojimui“, – teigia prof. Colin R. Pulham.
„Dar vienas dalykas, kuris yra svarbus, bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, jos gali turėti įrangą, kurios tu neturi, bet tau jos reikia, norint įgyvendinti projektą. Atsiveria dalinimosi galimybės. Neretai, kai kurios įrangos būna limituotos dėl jų didelės kainos, todėl be partnerių, jomis pasinaudoti gali būti sudėtinga“, – akcentuoja prof. Colin R. Pulham.
Planuojama, kad kita „Central and Eastern European Conference on Physical Chemistry & Materials Science“ vyks 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Kroatijoje.
Pagrindiniai konferencijos organizatoriai
Kauno technologijos universitetas (Cheminės technologijos fakultetas)
Splito universitetas (Chemijos ir technologijos fakultetas)
Babeş-Bolyų universitetas (Inžinerijos fakultetas)
Vidurio ir Rytų Europos šiluminės analizės ir kalorimetrijos komitetas
Fizinių mokslų ir technologijų centras (Lietuva)
Vilniaus universitetas
Lietuvos mokslų akademija
Konferencijos rėmėjai
