Jau kone tradicija tapo, kad kasmetiniame Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva organizuojamame konkurse „Geriausia disertacija“, tarp laureatų patenka ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai. Šiemet tarp pateiktų 71 mokslinių darbų geriausiai disertacijas parengė ir nominuoti buvo du KTU doktorantai: Artiom Magomedov ir Valentas Gružauskas. Ką reiškia, gauti tokį solidų apdovanojimą, kurio renginį globoja pats šalies Prezidentas, paprašėme papasakoti vieno iš disertacijų autorių A. Magomedov.
Atstovo iš KTU Cheminės technologijos fakulteto disertacijos tema – „Karbazolo ir hidrazono fragmentus turinčios skyles transportuojančios medžiagos: sintezė, savybės ir pritaikymas perovskitiniuose saulės elementuose“, kurios mokslinis vadovas – prof. dr. Vytautas Getautis.
– Artiomai, apie ką yra jūsų disertacijos tema?
Disertacijoje nagrinėjau naujas medžiagos ateities saulės elementams. Energetikos transformacija yra vienas svarbiausių uždavinių artimiausiems dešimtmečiams, todėl dedama daug pastangų siekiant sukurti geresnius (efektyvesnius, pigesnius, paprastesnius) saulės elementus. Panaudojus KTU susintetintas medžiagas buvo sukurtas naujas medžiagos sluoksnio formavimo metodas, kurį pritaikius saulės elementuose buvo pasiekti keli pasaulio efektyvumo rekordai. Šiuo metu medžiagos yra komerciškai prieinamos viso pasaulio tyrėjams.
– Kaip išsirinkote šią įdomią ir aktualią temą?
Darbą atlikau prof. Vytauto Getaučio mokslinėje grupėje, kuri specializuojasi organinių puslaidininkių sintezėje ir turi platų tarptautinių kontaktų tinklą. Tad tyrimai tarsi pratęsė grupės tematiką, toliau vystant naujas medžiagų koncepcijas.
– Ką tiksliau tyrinėjote ir kokių rezultatų sulaukėte?
Doktorantūros metu detaliai nagrinėjau vieno iš plonasluoksnių saulės elementų komponentų (skyles transportuojančios medžiagos) trūkumus ir ieškojau būdų, kaip jų išvengti. Svarbiausias rezultatas buvo pasiektas stažuotės Berlyne metu, kuomet buvo sukonstruoti pirmieji saulės elementai (angl. proof-of-concept) panaudojant vienos molekulės storio sluoksnį. Tam buvo panaudota medžiaga, kodiniu pavadinimu V1036, kurią anksčiau buvo susintetinęs CTF doktorantas, vėliau apsigynęs daktaro laipsnį, Ernestas Kasparavičius.
Nors pirmųjų prietaisų efektyvumas ir buvo kiek žemesnis nei gaunamas su tradicinėmis medžiagomis, tai nesutrukdė parodyti, kad idėja gali būti įgyvendinama praktiškai. Ir jau po metų, šią technologiją vystant drauge su kolegomis iš Berlyno, pavyko ženkliai pagerinti rezultatą. Dėl sluoksnio formavimo įpatumų naujos medžiagos (2PACz ir kt.) padėjo pasiekti pasaulio rekordus tandeminiuose saulės elementuose.
– „Geriausios 2020 m. disertacijos“ laureatai buvo iškilmingai apdovanoti LR Prezidentūroje. Ar jums tai svarbus momentas?
Neteko asmeniškai atsiimti apdovanojimo, kadangi šiuo metu esu stažuotėje JAV. Smagu, kad mano darbas buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos mokslo bendruomenės. Bet dar didesnis įvertinimas man yra tas, kad medžiagos yra plačiai naudojamos ir padeda mokslininkams pasiekti geresnių rezultatų visame pasaulyje.
– Ką Universitetui ir visai mokslininkų bendruomenei reiškia toks įvertinimas?
Tai patvirtina universiteto mokslinį potencialą ir skatina toliau eiti šiuo ambicingu keliu.
– Kokie artimiausios ateities planai?
Šią savaitę dalyvausiu didelėje konferencijoje Bostone medžiagų mokslo tematika, o iki vasaros vidurio atlikinėsiu stažuotę JAV Kolorado Boulderio Universitete, kuriai esu gavęs Fulbright grantą. Vėliau grįšiu į KTU tęsti pradėtus darbus.
– Ko palinkėtumėte kitiems mokslininkams, kurie norėtų būti pastebėti, įvertinti, apdovanoti?
Mėgautis moksliniu darbu, bendravimu su kolegomis, būti atvirais ir nenuleisti rankų, kai nesiseka.
Jau penkioliktą kartą surengtam konkursui buvo pasiūlytas 71 mokslinis darbas. Ekspertai vertino 39 gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio (GTMSŽ) bei 32 humanitarinių ir socialinių (HS) mokslų darbus ir laureatais pripažino 10 geriausių darbų autorių. Taipogi buvo išrinkti du geriausių disertacijų autoriai.