„ZnO ir Zn-Co oksidinių dangų sintezė, struktūra ir elektrocheminės savybės“ Daktaro disertacija

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Agnė Šulčiūtė, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas – prof. dr. Eugenijus VALATKA (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P)

Mokslo sritis, kryptis: fiziniai mokslai, chemija – 03P

Apie autorių: CV

Daktaro disertacijos santrauka: Santrauka

Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) .

Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. habil. dr. Algirdas ŠAČKUS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P) – pirmininkas,
doc. dr. Nijolė DUKŠTIENĖ (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. dr. Vytautas GETAUTIS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. habil. dr. Rimantas RAMANAUSKAS (Fizinių ir technologijos mokslų centras, Chemijos institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03P) ,
dr. Jolanta ROUSSEAU (Artois universitetas, Prancūzija,  fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Anotacija:

Elektrochemijos srityje plačiai tyrinėjami pereinamųjų metalų oksidai, nes jiems būdingas didelis elektrokatalizinis aktyvumas svarbiuose elektrocheminiuose procesuose. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys teikiamas efektyvių oksidinių katalizatorių, skirtų vandens skaidymui į elementus naudojant saulės šviesą, paieškai. Šiam tikslui realizuoti viena iš tinkamiausių puslaidininkinių medžiagų yra cinko oksidas (ZnO), kuris plačiai naudojamas katalizatorių gamyboje, farmacijoje, elektronikoje, optikoje ir kt. srityse. Cinko oksidui būdingas didelis fotoelektrocheminis aktyvumas, tačiau jo svarbiausias trūkumas – vandeninėje terpėje dėl ultravioletinės spinduliuotės poveikio vykstanti fotokorozija. ZnO fizikinėms ir cheminėms savybėms pagerinti naudojamas modifikavimas įvairiais priedais, pavyzdžiui, pereinamųjų metalų oksidais. Iš literatūroje pateiktų duomenų matyti, kad tikslinga naudoti kobalto  junginius, kurie yra stabilūs ir elektrochemiškai aktyvūs vandeninėje terpėje. Neseniai atrasta, kad ypač perspektyvus vandens anodinės oksidacijos katalizatorius yra kobalto fosfatinis (Co-Pi) junginys. Kai kuriuose darbuose nustatyta, kad mišriems Zn–Co oksidams būdingos geresnės adsorbcinės, katalizinės ir magnetinės savybės lyginant su atskirų metalų oksidais, tačiau pasigendama duomenų apie jų taikymą fotoelektrocheminiuose procesuose. Atsižvelgiant į tai, šis darbas skirtas naujų oksidinių katalizatorių, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra cinko oksidas, sintezei ir savybių tyrimams.

5 vasario d., 2016 09:00

KTU Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73, 402 a.)

Įtraukti į iCal
Pasiūlyk įvykį!
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku