„Indolo fragmentus turinčių elektroaktyvių junginių sintezė ir savybės“

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Rasa Keruckienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T

Daktaro disertacijos santrauka: Santrauka

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Juozas Vidas GRAŽULEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T) – pirmininkas,
prof. dr. Gintaras BUIKA (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
Šarūnas MEŠKINIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
prof. dr. Adam PRON (Varšuvos technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
prof. habil. dr. Sigitas Tumkevičius (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Medžiagų, tinkamų organinių šviesą skleidžiančių diodų (OLED) formavimui, paieška išlieka aktualia problema. Indolo fragmentus turintys organiniai junginiai pasižymi perspektyviomis savybėmis, reikalingomis efektyvių OLED konstravimui. Indolo dariniai kaip tyrimo objektas pasirinkti ne tik dėl jų gerų liuminescencinių charakteristikų, bet ir dėl krūvininkų pernašos savybių. Elektroaktyvių indolo junginių su reaktyviomis funkcinėmis grupėmis panaudojimas netirpių aktyviųjų OLED sluoksnių formavimui nėra plačiai ištyrinėtas. Šis metodas  gali atverti naujas stabilių OLED gavimo galimybes paparastu elektroaktyvių medžiagų tirpalų liejimo būdu.

Šiame darbe ištirtos elektroaktyvios indolo fragmentus turinčios organinės medžiagos. Tikslinių junginių sintezei parinkti paprasti ir efektyvūs sintezės metodai. Jų terminės, optinės, fotofizikinės, elektrocheminės ir fotoelektrinės savybės ištirtos taikant ne tik eksperimentinius, bet ir kompiuterinio modeliavimo metodus.

2-Fenilindolo ir karbazolo dariniai panaudoti fosforescuojančių šviesos diodų formavimui kaip emisinių sluoksnių matricos. Prietaisų įsijungimo įtampos buvo tik 3,7 ir 3,1 V, o skaisčio vertės – siekė 5700 ir 11900 cd/m2. Indolo ir benzo[b]karbazolo dariniai panaudoti kaip spinduoliai gaminant nelegiruotų mėlynai fluorescuojančių šviesos diodų emisinius sluoksnius. Šių prietaisų įsijungimo įtampos buvo 3,4 V ir 3,6 V, skaisčio vertės siekė 17700 Cd /m2 o išorinis kvantinis efektyvumas – 3,4%.

25 rugsėjo d. 10:00

KTU Disertacijų gynimo salė (K. Donelaičio g. 73, 403 a.)

Įtraukti į iCal
Pasiūlyk įvykį!
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku