Viena didžiausių šiuolaikinių problemų – vandens užterštumas įvairiomis cheminėmis medžiagomis: dažais, farmacinėmis atliekomis, vaistų likučiais bei įvairiomis bakterijomis. Užterštas vanduo gali sukelti įvairius susirgimus, pabloginti gyvenimo kokybę ir sutrumpinti jo trukmę. Mokslininkai vis aktyviau ieško būdų, kaip taikant draugiškas žmogui ir ekosistemai technologijas, pašalinti teršalus. Remiantis literatūros duomenimis yra žinoma, kad fotokatalizė – vienas perspektyviausių vandens valymo būdų.
Pastaruoju metu vis daugiau susidomėjimo sulaukia cinko oksidas (ZnO), kuris yra viena svarbiausių puslaidininkinių medžiagų, praktikoje plačiai naudojamų katalizatorių gamyboje, farmacijoje, elektronikoje, optikoje ir kt. srityse. Jam būdingas didelis fotoelektrokatalizinis aktyvumas, kurį lemia įvairūs veiksniai (dalelių dydis, struktūra ir forma, elektrinis laidumas, priemaišų kiekis). Taip pat yra draugiškas aplinkai, nebrangus, pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
Cinko oksido plonasluoksių dangų formavimas ir fofokatalizinių savybių tyrimai yra aktualūs, nes žinomi eksperimentiniai rezultatai patvirtina, kad šių oksidinių dangų struktūrą, morfologiją ir savybes lemia nusodinimo metodo parinkimas, stabilios suspensijos suformavimas bei organinės priemaišos. Dėl šios priežasties tikslinga detaliai ištirti ZnO plonasluoksnių dangų nusodinimo dėsningumus, gautų dangų struktūrą, optines ir fotoelektrokatalizines savybes. Šie duomenys svarbūs ieškant efektyvių daugiafunkcinių fotokatalizatorių, tinkančių įvairiems fotokataliziniams redokso procesams įgyvendinti praktikoje (pavyzdžiui, organinių junginių oksidavimas, CO2 fotoredukcija, vandens skaidymas į elementus, vandens valymas.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Atlikta literatūros apžvalga, kurioje apžvelgta kitų autorių gauti rezultatai,
formuojant plonasluoksnes dangas.
Parengtas plonasluoksnių dangų storio priklausomybės, nuo purškimo
parametrų, aprašas.
Taikant purškimo metodą suformuotos plonasluoksnės ZnO tetrapodų dangos
esant skirtingoms koncentracijoms. Atliktas gautų rezultatų apibendrinimas, suformuluotos išvados, parengta
ataskaita bei pristatyti rezultatai konferencijoje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-09-01 - 2022-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
