Didelis sintetinių plastikų naudojimas kelia susirūpinimą visame pasaulyje dėl didžiulių atliekų kiekių, kurioms suirti reikia daugybės metų. Kasmet europiečiai išmeta apie 26 mln. tonų plastiko atliekų o surenka perdirbimui mažiau nei 30 procentų , o likę 70 procentų atliekųpatenka į sąvartynus, sudeginama arba iš viso nesurenkama ir patenka į aplinką. 2018 m. gruodžio mėn. EP ir ES Tarybos atstovai pasiekė susitarimą dėl pasiūlymo uždrausti tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, tokius kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai – jie turės būti gaminami iš tvaresnių medžiagų. Taigi krakmolas gali būti ta tvari medžiaga, kurią galima pritaikyti pakeisti įprastinį plastiką. Tačiau problema yra tame, kad gamtinis krakmolas nėra tinkamas perdirbti termoplastikams taikomais metodais. vienas iš šios problemos sprendimo būdų yra krakmolo cheminis modifikavimas. Todėl projekte pasirinkta susintetinti termoplastinius krakmolo esterius, o savybes reguliuoti reakcijai pasirenkat skirtingos cheminės sudėties organinių rūgščių anhidridus bei keičiant pakeitimo laipsnį.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Susintetinti krakmolo esteriai naudojant skirtingus organinių rūgščių anhidridus (acto rūgties, oktenilsukcino, gintaro rūgšties ir ftalio rūgšties anhidridus). Buvo tirtos skirtingo pakeitimo laipsnio krakmolo esterių terminės savybės, nustatyti hidrofiliškumo ir granuliometrinės struktūros pokyčiai. Taip pat optimizuota krakmolo esterinimo reakcija keičiant pasirinktus parametrus: reakcijos temperatūrą, reakcijos trukmę ir katalizatoriaus kiekį. Nustatyta, kad optimaliomis savybėmis pasižymi krakmolo dariniai modifikuoti acto rūgšties ir oktenilsukcino rūgšties anhidridais.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-11-03 - 2021-04-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
