Šio projekto rengėjai yra pasiekę 13,6 % efektyvumą bešvinėse alavo saulės celėse (Sn PVK) ir 23,3 % efektyvumą analogiškuose švino-alavo prietaisuose. Tokios charakteristikos yra priešakinio lygio. Šiame projekte bus detaliai tyrinėjamas santykis tarp teigiamus krūvius pernešančių medžiagų sandaros ir jų sluoksnių krūvių injekcijos savybių, medžiagas naudojant kaip savitvarkius monosluoksnius perovskitinių saulės celių struktūrose. Teigiamus krūvius pernešantys dariniai bus modeliuojami, sintetinami ir charakterizuojami Lietuvos mokslininkų laboratorijose Kauno technologijos universitete. Prietaisai bus gaminami ir testuojami Japonijos mokslininkų institucijose.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos administruojama tarpvalstybinė programa: Lietuva – Japonija
Projekto rezultatai:
Draustinis juostų tarpas alavo (Sn) perovskitinėse saulės celėse (Sn PVK) yra 1,2-1,4 eV, todėl pagal Sheckley-Qieisser ribojimo kreivę galima pasiekti ne didesnį kaip 33 % šviesos konversijos į elektros energiją efektyvumą. Švino (Pb) perovskitinėse saulės celėse (Pb PVK) juostų tarpas yra 1,6 eV, todėl didžiausias galimas teorinis efektyvumas būtų 30 %. Tačiau šiuo metu literatūroje yra aprašyta, kad paminėtų prietaisų efektyvumai pasiekia tik 14,6-23,3 % ir gerokai dar atsilieka nuo teoriškai galimų verčių. Šio projekto tikslas -alavo perovskitinių saulės celių technologinis vystymas ir jų efektyvumo didinimas, siekiant viršyti silicio saulės celių efektyvumą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2022-04-01 - 2023-12-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai: The University of Electro-Communications, Kyushu Institute of Technology
