Šiuo metu praktikoje plačiai naudojami silicio saulės elementai, tačiau susidūrus su tokiomis problemomis kaip itin gryno sicilio poreikis bei sudėtingos gamybos metodikos, dėl ko išauga saulės elementų savikaina, ieškoma kitokių medžiagų, kurias būtų galima naudoti saulės elementų gamybai. Viena iš perspektyviausių alternatyvų yra perovskitiniai saulės elementai (PSE). Pastarųjų energijos konversijos našumas per kelis metus šoktelėjo nuo 4% iki daugiau nei 24%, o tandeminės perovskitinės/silicio saulės celės našumas siekia net 28%, be to šie elementai taip pat pasižymi konstrukcijos paprastumu ir maža savikaina. Nors per pastaruosius penkerius metus perovskitiniai saulės elementai ir pasiekė įspūdingus efektyvumus, to nepakanka jų komercializavimui. Viena iš pagrindinių kliūčių– teigiamų krūvininkų pernašai šiuo metu naudojamų organinių puslaidininkių kaina bei sudėtinga daugiakomponentė jų legiravimo sistema, kuri be kita ko dar ir turi neigiamos įtakos viso elemento ilgaamžiškumui. Vienas iš būdų užtikrinti gerą krūvininkų judrį ir laidumą galėtų būti neorganinių junginių panaudojimas. Tokio tipo molekulės leistų išspręsti dvi problemas vienu metu: sumažinti įrenginio gamybos sudėtingumą bei padidinti ilgaamžiškumą. Projekto laukiamas rezultatas – organometaliniai prekursoriai, kurie savo plėvėdaros bei terminėmis savybėmis tiktų formuoti teigiamus krūvius pernešantį neorganinį vario tiocianato sluoksnį PSE. Šiame projekte bus tęsiami darbai pradėti 2018-2019 metais vykdant studentų mokslinius tyrimus semestro metu. Pastarojo projekto vykdymo metu įgytos žiniomis ir gauti tyrimų duomenys apie sintezės niuansus, struktūros įtaką junginių charakteristikoms leis efektyviau parinkti komponentus ieškant optimalaus charakteristikų derinio. Dalyvaudamas šiame projekte jaunasis tyrėjas įgis žinių ir praktinės patirties perspektyvioje mokslinių tyrimų srityje. Projekto rezultatai bus viešinami šios tematikos konferencijoje.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Tyrimo metu buvo susintetinti ir ištirti kompleksiniai junginiai, taikomi kaip CuSCN prekursoriai. Gauti rezultatai parodė, kad prekursoriai turintys atitinkamai 4-(5-nonilpiridino) bei tri-tret-butilfosfino ligandus, pasižymi tinkamu tirpumu organiniuose tirpikliuose, optimalia terminės destrukcijos temperatūra, sudaro kokybiškus sluoksnius ir gali būti panaudoti CuSCN sluoksniui formuoti perovskitiniuose saulės elementuose, taip išvengiant DES naudojimo.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-10-15 - 2020-04-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
