Pasaulyje intensyviai naudojama Saulės energija yra pripažįstama kaip vienas efektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių. Ateityje tai galėtų visiškai pakeisti iškastinį kurą. Tikimasi, kad iki 2040 metų Saulės energija sudarys daugiau nei 30% visos suvartojamos elektros energijos. Taip pat sparčiai populiarėja lengvų, lanksčios struktūros statybų srities techninės tekstilės medžiagų panaudojimas naujų statinių statyboje. Architektūrinė tekstilė (AT) – naujos kartos architektūrinė medžiaga, kuri suteikia galimybę papildyti tradicinius architektūrinius sprendimus. Kadangi AT dažniausiai yra padengiamos didelės išorinės pastatų dalys, AT funkcinių savybių plėtra integruojant Saulės energijos konversijos į elektros energiją elementų modulius yra perspektyvi, leidžianti pelningai išnaudoti erdvę, statyti energetiškai efektyvius statinius. Būtent AT kombinacija su neorganinėmis puslaidininkėmis medžiagomis yra sprendžiamų uždavinių originalumas. Lietuvoje iki šiol pasiūlytų hibridinių Saulės elementų efektyvumas yra mažas, todėl naujų pasirinktų daugiakomponenčių kompozitų sukūrimas ir jų tobulinimas, yra unikali alternatyva. Dėl šių priežasčių darbe yra siekiama, kad sukurti sidabro oksido-sidabro selenido kompozitai AT pagrindu bus perspektyvūs dėl itin aiškios, paprastos gamybos technologijos, mažų kapitalinių investicijų ir efektyvumo. Ateityje jie galėtų pakeisti šiuo metu plačiai naudojamus kristalinio silicio Saulės elementus.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Vykdant praktinę mokslinę veiklą studentė įgis gebėjimų atlikti reikiamos mokslinės informacijos paiešką duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose, gebės suplanuoti ir įvykdyti organinių/neorganinių kompozitų sintezės eksperimentus, išanalizavus pasirinkti tinkamas medžiagas, plėtos mokslines kompetencijas parenkant modernias metodikas ir instrumentinės analizės techniką, įgis mokslinio darbo įgūdžių atliekant gautų kompozitų analizę skenuojančios elektroninės mikroskopijos/energijos dispersijos spektroskopijos, ultravioletinės ir regimosios spektroskopijos metodais bei įgis gebėjimų apdoroti gautus duomenis, parašyti profesionalią mokslinę ataskaitą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-09-01 - 2022-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
