Per pastaruosius du amžius smarkiai padidėjus užterštumui bei prasidėjus žymiai klimato kaitai yra ieškoma alternatyvių būdų elektros energijai gauti. Kovojant su šiomis problemomis ES įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti, kad 25% suvartojamos elektros energijos būtų gauta iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu praktikoje plačiai naudojami silicio saulės elementai, tačiau susidūrus su tokiomis problemomis kaip itin gryno silicio poreikis bei sudėtingos gamybos metodikos, dėl ko išauga saulės elementų savikaina, ieškoma kitokių medžiagų, kurias būtų galima naudoti saulės elementų gamybai. Viena iš perspektyviausių alternatyvų yra perovskitiniai saulės elementai (PSE). Pastarūjų energijos konversijos našumas per kelis metus šoktelėjo nuo 4% iki daugiau nei 22%, o tandeminės perovskitinės/silicio saulės celės našumas siekia net 27%, be to šie elementai taip pat pasižymi konstrukcijos paprastumu ir maža savikaina. Nors per pastaruosius penkerius metus perovskitiniai saulės elementai ir pasiekė įspūdingus ektyvumus, to nepakanka jų komercializavimui. Viena iš pagrindinių kliūčių– teigiamų krūvininkų pernašai šiuo metu naudojamų organinių puslaidininkių kaina bei sudėtinga daugiakomponentė jų legiravimo sistema, kuri be kita ko dar ir turi neigiamos įtakos viso elemento ilgaamžiškumui. Šiuo metu vyksta intensyvi paieška junginių galinčių efektyviai funkcionuoti PSE be legirantų. Vienas iš būdų užtikrinti gerą krūvininkų judrį ir laidumą yra molekulių savaiminis susipakavimas į tvarkingas struktūras. Tokio tipo molekulės leistų išspręsti dvi problemas vienu metu: sumažinti įrenginio gamybos sudėtingumą bei padidinti ilaamžiškumą
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Projekto laukiamas rezultatas – nauji organiniai puslaidininkiai, kurie savo optinėmis, terminėmis bei elektrocheminėmis savybėmis tiktų perovskitiniams saulės elementams konstruoti. Dalyvaudamas šiame projekte jaunasis tyrėjas įgis žinių ir praktinės patirties perspektyvioje mokslinių tyrimų srityje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-10-01 - 2019-04-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
