Saulės elementų technologijos daro ženklią įtaką ateities energetikai. Šiuo metu rinkoje dominuoja silicio tehnologijų pagrindu pagaminti saulės elementai, kurie tampa vis labiau pasiekiami vartotojams. Nors anksčiau saulės elementų efektyvumo didinimas buvo pagrindinis tikslas siekiant mažesnių saulės elementų kainų, tačiau silicio saulės elementų efektyvumas artėja prie teorinės ribos, todėl konceptualiai nauji įrenginiai turi patekti į rinką kuo greičiau. Vienas iš būdų įveikti teorinius efektyvumo apribojimus – konstruoti vadinamuosius tandeminius saulės elementus. Tokiuose įrenginiuose dvi (ar daugiau) šviesą absorbuojančių medžiagų saulės elementų technologijos sujungiamos į vieną įrenginį, taip sumažinant šiluminius nuostolius. Pastaruoju metu perovskito puslaidininkinės medžiagos tapo perspektyviomis saulės elementų medžiagomis. Visų pirma, jos yra patrauklios naudoti tandeminiuose įrenginiuose dėl galimybės reguliuoti jų draustines juostas. Tačiau perovskitams su skirtingomis draustinėmis juostomis reikia sureguliuoti ir kitus saulės elemento sluosnius. Šioje srityje savitvarkiai skylėms selektyvūs monosluoksniai gali būti platforma, leidžianti sumažinti sluoksnių sandūroje susidarančius nuostolius ir pagerinti bendrą prietaisų veikimą naudojant molekulinį dizainą.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Vykdydami šį projektą tikimės geriau suprasti struktūros ir savybių sąryšius, o tai leis sukurti naujos kartos savitvarkius skylėms atrankius monosluoksnius, skirtus rekordiniams vienos jungties ir tandeminiams prietaisams.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-07-01 - 2026-06-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
