Maisto pramonėje arba techniniams tikslams dažnai naudojamas modifikuotas krakmolas. Jį galima tinklinti užtikrinant geras reologines savybes, stabilius skysčius arba gaunant visiškai netirpų krakmolą kaip veikliųjų medžiagų sorbentą / nešiklį. Epichlorohidrino kaip tinklinimo agento panaudojimas yra pigus ir plačiai paplitęs, tačiau kyla problemų nustatant tinklinimo laipsnį ir kontroliuojant modifikavimo laipsnį. Šiuo metu tinklinimo laipsnis nustatomas įvertinant krakmolo darinių vandeninių mišinių reologines savybes, bet dažnai rezultatai gali būti netikslūs dėl krakmolo granulių dydžio, granulių kiekio ir krakmolo kilmės botaninės kilmės skirtumų. Todėl didžiausias krakmolo darinių kleisterių klampuma bus įvertinta atsižvelgiant į aukščiau paminėtus veiksnius.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Bulvių, kviečių, tapiokos ir vaškinių kviečių krakmolas bus sutinklintas naudojant skirtingą kiekį epichlorohidrino (EPI). Bus nustatomos gautų darinių reologinės savybės ir tirpumas 1 M KOH tirpale. Bus tiriama kleisterių klampuma ir gautų krakmolo darinių tirpumo priklausomybė nuo tinklinimo agento kiekio.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-10-15 - 2020-04-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas