Visą praėjusį šimtmetį buvo plačiai naudojami neorganinio pagrindo šviesos šaltiniai: pradedant ypač mažo efektyvumo kaitrinėmis lemputėmis ir baigiant pakankamai taupiais šviesos diodais (LED), kurie ir šiuo metu gana plačiai eksploatuojami neatsižvelgiant į juose naudojamus sunkiuosius metalus (gyvsidabris, galis, indis) ar jų darinius, konstrukcijos mechaninį trapumą bei utilizavimo kaštus. Visgi greta neorganinio tipo šaltinių į pasaulinę rinką vis sparčiau kelią skinasi organiniai šviesos diodai (OLED) pasižymintys didesniu skaisčiu, efektyvumu, ekologiškumu. Pasaulinėse parodose (CES,CEATEC) jau galima pamatyti ir rinkoje įsigyti prietaisų (lankstūs televizoriai, telefonai), kuriuose įdarbintos lanksčios šviesą skleidžiančios ir vaizdą generuojančios OLED matricos. OLED prietaisų elektroaktyviuose sluoksniuose naudojamų puslaidininkių terminis, elektrocheminis stabilumas sąlygoja ne tik prietaiso efektyvumą, bet ir ilgaamžiškumą. Tai aktualu ir plečiant tvarios ekonomikos idėją pasaulyje. Stažuotės esmė – komerciškai prieinamų skyles pernešančių medžiagų TCTA, MTDATA, NPB, TAPC alternatyvų kūrimas į jų struktūras įterpiant elektrondonorinius alkoksi- arba N,N-dialkilamin- pakaitus. Siekiama:
– padidinti junginių elektroaktyvių sluoksnių morfologinį stabilumą ir efektyvinti teigiamų krūvininkų pernašą link emisinio sluoksnio;
– padidinti junginių elektrocheminį stabilumą;
– užtikrinti, kad junginiai gebėtų sudarytų stabilius molekulinius stiklus;
– lyginant su komerciniais, padidinti naujų junginių HOMO reikšmes siekiant pagerinti krūvininkų injekciją ir transportą iš anodo pusės link emisinio sluoksnio.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”.
Projekto rezultatai:
Susintetintos ir identifikuotos naujos skyles transportuojančios medžiagos, turinčios karbazolo, trifenilamino, naftil ir difenilamino fragmentus. Be to, kiekvienas struktūra sudėtyje turi metoksi, etoksi ir dimetilamino elektrondorinius pakaitus. Ištirtos ir palygintos tikslinių junginių bei komercinių analogų terminės, elektrocheminės, fotofizikinės, fotoelektrinės, krūvio pernašos ir optoelektrinės savybės. Taip pat teorinės chemijos metodais įvertinta elektrondonorinių metoksi pakaitų įtaka karbazolil fragmentus turinčių junginių krūvio pernašos savybėms. Rezultatai paskelbti dviejose tarptautinėse konferencijose (GSELOP2021 ir IPOE2022) ir dviejose aukšto lygio tarptautiniuose žurnaluose Journal of Materials Chemistry C (DOI: 10.1039/d1tc02000e) ir Physical Chemistry Chemical Physics (DOI: 10.1039/d2cp03811k).
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-08-14 - 2022-08-13
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
