Bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių mokslininkų gerina mokslo kokybę bei prisideda prie tyrimų rezultatų sklaidos. Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras remia projektus, kurie skatina mokslinį bendradarbiavimą tarp Vokietijos ir Baltijos šalių. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo grupės „Medžiagų chemijos“ mokslininkai kartu su Viurcburgo Juliaus-Maksimiliano universiteto (JMU) tyrėjais, vykdydami tokio projekto veiklas, kuria organines krūvininkus transportuojančias medžiagas fotovoltiniams elementams.
„Fotovoltinių elementų technologija yra viena iš įdomiausių ir perspektyviausių energetikos technologijų, kurioje saulės šviesa yra konvertuojama į elektrą. Ši sritis yra dinamiška ir reikalauja skirtingų kompetencijų – nuo chemijos ir cheminės inžinerijos iki medžiagotyros bei prietaisų inžinerijos,“ – apie projektą pasakoja mokslo grupės vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius.
Mokslininkai iš viso pasaulio bendradarbiauja, siekdami sukurti efektyvesnius ir ekologiškesnius fotovoltinius elementus.
„KTU „Medžiagų chemijos“ mokslo grupės chemikai yra sukaupę pakankamai patirties kuriant organinius puslaidininkius. Bendradarbiavimas su JMU fizikais suteikia galimybę išbandyti susintetintus junginius kaip krūvininkus transportuojančias medžiagas fotovoltinių elementų struktūrose,“ – teigia prof. Juozas Vidas Gražulevičius.
Siekiant sklandaus projekto vykdymo buvo organizuojami mokslininkų vizitai į parnerių universitetus. Fizikai iš JMU atvyko į KTU organizuojamą tarptautinę konferenciją, kurioje prof. Vladimir Dyakonov skaitė kviestinį pranešimą.
Chemikai iš KTU lankėsi JMU laboratorijose, susipažino su įranga naudojama fotovoltiniams elementams formuoti bei tirti.
„Vizito metu KTU mokslininkai pristatė projekto vykdymo metu susintetintus bei kuriamus organinius puslaidininkius, supažindino JMU tyrėjus su junginių savybių priklausomybe nuo jų struktūros,“ – aiškina mokslo grupės narė dr. Viktorija Andrulevičienė.
Vizitai į projekto partnerių universitetus suteikė mokslininkams galimybę pasisemti patirties, įgyti naujų įgūdžių bei pabendrauti su kitos mokslo srities tyrėjais.
„Glaudus ir kryptingas KTU ir JMU tyrėjų bendradarbiavimas stiprina jų mokslinį potencialą ir plečia akiratį. Svarbu, kad sėkmingas projekto įgyvendinimas gali prisidėti prie Europos Komisijos prioriteto – būti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu su modernia ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika,“ – projekto svarbą akcentavo dr. Viktorija Andrulevičienė.
Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
