Ilgametis KTU chemikės dr. Šarūnės Daškevičiūtės darbas įvertintas Geriausių disertacijų konkurse

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga nuo 2007 m. kasmet organizuoja Geriausių disertacijų konkursą. 2024 metų konkurso laureate gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityje tapo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) daktarė Šarūnė Daškevičiūtė.

Aukšto įvertinimo sulaukė dr. Š. Daškevičiūtės chemijos krypties disertacija „Fluoreno, karbazolo ir spirobisindano chromoforus turinčių organinių puslaidininkių efektyviems naujos kartos saulės elementams sintezė ir tyrimas“, parengta vadovaujant prof. dr. Vytautui Getaučiui. Šiemet konkursui buvo pateikta 101 disertacija: 49 darbai gamtos, technologijos, medicinos, sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse ir 52 – humanitarinių, socialinių bei menų mokslų srityse. Net septynias disertacijas Lietuvos piliečiai apgynė užsienio mokslo ir studijų institucijose. Nuo balandžio iki gruodžio vyko pirmasis ir antrasis vertinimo etapai, kuriuose dalyvavo 245 ekspertai. Komisijos sprendimu buvo išrinktos po penkias geriausias 2024 m. apgintas disertacijas iš abiejų mokslo sričių. Iš šių atrinktų disertacijų papildomai buvo išskirtos dvi geriausios – po vieną iš kiekvienos srities, tarp jų ir dr. Šarūnės Daškevičiūtės.

Geriausių disertacijų konkursu siekiama skatinti doktorantus rengti aukšto lygio mokslines disertacijas, kurios būtų pripažįstamos ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Taip pat siekiama stiprinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei didinti jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti visuomenei reikšmingą, aukščiausios kokybės mokslinę veiklą.

Konkursu išskiriami moksliškai reikšmingiausi doktorantūros darbai. Disertacijas vertina nepriklausoma komisija, sudaryta iš patyrusių Lietuvos ir užsienio mokslininkų, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų svarbą ir vertę, išradingai ir tinkamai parinktą tyrimų metodologiją, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, tyrimų rezultatų publikavimą, disertacijos apipavidalinimą, teksto nuoseklumą, kalbos taisyklingumą, disertacijos originalumą ir tarpdiscipliniškumą.

Nuo pirmųjų studijų žingsnių iki reikšmingų mokslinių rezultatų

Nuo pat pirmojo bakalauro studijų kurso dr. Š. Daškevičiūtė prisijungė prie prof. dr. Vytauto Getaučio mokslinės grupės ir pradėjo aktyvią mokslinę veiklą. Ji užsiėmė organinių junginių, vėliau pritaikomų saulės elementų gamyboje, sinteze ir tyrimais. „Džiaugiuosi, kad universitetas suteikė galimybių ne tik studijuoti teorinius dalykus, bet ir pritaikyti gautas žinias praktikoje“, teigia mokslininkė.

Apie Geriausių disertacijų konkursą ji žinojo jau seniai, nes jos mokslinėje grupėje yra ne vienas šio konkurso laureatas. „Žinojau, kad apsigynusi disertaciją būtinai dalyvausiu ir pati. Man smagu dalyvauti įvairiuose konkursuose, o dar smagiau, kai esi įvertinta ir laimi“, priduria ji.

Disertacija, apjungianti dešimtmetį mokslinių tyrimų

Dr. Š. Daškevičiūtės disertacija skirta skirtingos cheminės struktūros organinių puslaidininkių sintezei, jų savybių ištyrimui ir pritaikymui efektyviems naujos kartos saulės elementams. Visi jos atliekami tyrimai ir sintezės buvo tiesiogiai susiję su disertacijos tema. Per dešimt metų mokslininkė susintetino daugybę organinių puslaidininkių, parengė ne vieną mokslinį straipsnį, prisidėjo prie patentų rengimo, dalyvavo daugybėje tarptautinių konferencijų ir mokslo renginių. Todėl disertacijos tema natūraliai apjungė visą ilgametį kryptingą darbą.

Vis labiau senkant iškastinio kuro ištekliams ir augant aplinkos taršos problemoms, vis didesnė reikšmė tenka atsinaujinančios energetikos sprendimams. Saulė yra galingiausias energijos šaltinis Žemėje, o tinkamai ištobulinti saulės elementai galėtų patenkinti žmonijos energijos poreikius. „Manau, kad mūsų atliekami tyrimai ir pasiekimai yra labai svarbūs siekiant tvaresnės ateities“, sako dr. Š. Daškevičiūtė.