Autorius, institucija: Vytautas Česnauskas, Kauno technologijos universitetas,
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T
Disertacijos santrauka: Santrauka
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Rimvydas Kaminskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,
dr. Valentin Antonovič (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
doc. dr. Anatolijus Eisinas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
prof. habil. dr. Gundars Mezinskis (Rygos technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
prof. dr. Virgilijus Valeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).
Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.
Anotacija:
Griežtėjant ES aplinkos ir oro taršos mažinimo taisyklių reikalavimams, vis plačiau naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai bei ieškoma naujų pramoninių atliekų antrinio panaudojimo galimybių. Vienas tų šaltinių yra biokuras, kurį deginant susidaro dideli kiekiai pelenų. Biokuro pelenuose gausu SiO2, todėl jie gali būti naudojami kaip mineralinis priedas ir / arba aktyvatorius / rišiklis cemento gamyboje ir / arba betonuose kaip alternatyva dažniausiai naudojamoms rišamųjų savybių turinčioms medžiagoms. Taip pat daug dėmesio skiriama granuliuoto aukštakrosnių šlako tyrimams bei jų poveikio cementinio akmens savybių ir šlakinio cemento hidratacijos ypatumų įvertinimui. Šios technogeninės atliekos panaudojimas šlakinio cemento gamyboje sąlygoja mažesnes energijos sąnaudas ir CO2 emisiją į aplinką. Biokuro lakiųjų pelenų sudėtyje gausu šarminių oksidų, todėl šių pelenų priedas šlakiniame cemente galėtų destabilizuoti šlake esančią stiklo fazę hidratacijos metu be papildomo šlako aktyvavimo cheminiais reagentais. Šioje disertacijoje yra nustatyta tribochemiškai aktyvuotų ir paruoštų mikroužpildu biokuro lakiųjų pelenų įtaka portlandcemenčio hidratacijos eigai, cemento akmens bandinių stipriui gniuždant, atsparumui šarminei ir sulfatinei korozijoms. Taip pat pateikiamas aktyvuotų biokuro lakiųjų pelenų poveikis granuliuoto aukštakrosnių šlako hidraulinėms savybėms bei šlakinio cemento hidratacijos procesui. Pasiūlytos biokuro lakiųjų pelenų priedo panaudojimo technologinės rekomendacijos bei atlikti CO2 emisijos skaičiavimai.
21 birželio d. 14:00
Kauno technologijos universiteto disertacijų gynimo salė (K. Donelaičio g. 73, 403 aud., Kaunas)
Įtraukti į iCal