Autorius, institucija: Alisa Palavenienė, Kauno technologijos universitetas,
Mokslo sritis, kryptis: fiziniai mokslai, chemija – 03P
Disertacijos santrauka: Santrauka
Moksliniai vadovai: prof. dr. Jolanta Liesienė (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
Chemijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Algirdas Šačkus (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P), pirmininkas,
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P)
prof. dr. Jolita Ostrauskaitė (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P)
dr. Aiva Plotniece (Latvijos organinės sintezės institutas, Latvija, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. dr. Nijolė Savickienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B).
Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.
Anotacija:
Šiuolaikinėje biomedicinoje ir farmacijoje vis dažniau pastebimas grįžimas prie gamtinių išteklių panaudojimo. Viena tokių natūralių žaliavų yra jūros galvakojo moliusko sepijos (Sepia officinalis) kaulas. Sepijos kaulas buvo naudojamas daugelį amžių tradicinėje Kinijos ir Indijos medicinoje. Tačiau jo cheminė sudėtis nėra visiškai ištirta, trūksta in vitro ir ex vivo biosuderinamumo tyrimų. Taigi šio darbo iššūkis yra atlikti išsamius tyrimus, įrodant sepijos kaulo gydomąjį potencialą ir saugumą. Šiame darbe detaliai ištirta sepijos kaulo cheminė sudėtis ir įvertinta jo sudedamųjų dalių nauda gydomiesiems tikslams. Parengta baltymų šalinimo iš sepijos kaulo medžiagos metodika naudojant natrio dodecilsulfatą. Baltymų pašalinimas iš sepijos kaulo medžiagos leidžia išvengti imuninio atsako rizikos. Pirmąkart pagaminti akyti kompozitai iš regeneruotos celiuliozės ir sepijos kaulo medžiagos kaulo audinio inžinerijos tikslams naudojant sepijos kaulo medžiagos mikrodaleles arba iš sepijos kaulo gautą hidroksiapatitą. Bioimitacinės mineralizacijos rezultatai parodė, kad kompozitai pasižymi bioaktyvumu – jų paviršiuose kaupėsi kalcis, o jų necitotoksiškumas ir ostekondukcinės savybės buvo patvirtinti ex vivo tyrimais su hepatocitais ir žmogaus MG-63 ląstelėmis (osteoblastais). Sukurtos kalcio alginato kapsulės su sepijos kaulo medžiaga ir deksametazono natrio fosfatu, skirtos smulkiems kaulo defekto pažeidimams užpildyti burnos ertmėje. Tyrimais in vitro parodytos sepijos kaulo medžiagos hemostatinės savybės. Sukurtos puskiečių preparatų (suspenduotų gelių, žvakučių Witepsol pagrindu) receptūros su deproteinizuotomis sepijos kaulo mikrodalelėmis ir ištirtos jų savybės.
8 birželio d. 10:00
Kauno technologijos universiteto Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73 g., 402 a.)
Įtraukti į iCal